Terorizmas tuo ir pavojingas, kad kiekvienoje valstybėje ar regione jis turi savo šaknis, ir pasireiškia jis skirtingai. Terorizmo apraiškų atsiradimui ir gausėjimui gali turėti įtakos socialinės bei ekonominės krizės, ryškus pagrindinės gyventojų masės gyvenimo lygio smukimas, valdžios vykdomas totalitarinis politinis režimas, slopinantis opoziciją, persekiojantis politinę ir religinę kitamanystę, o taip pat tiksliai suplanuotas pašalinių jėgų, užsienio organizacijų ir valstybių kišimasis į valstybės vidaus politinių ir ekonominių procesų raidą.
Iki Aleksandro Lukašenkos atėjimo į valdžią ir totalitarinio režimo įvedimo dėl Baltarusijos gyventojų vienarūšiškumo buvo mažiau prielaidų terorizmo plėtrai! Iš keturių apsprendžiančių terorizmo veiksnių – religinio, nacionalinio, politinio ir ekonominio – dominuoja du paskutinieji. Todėl iki pastaruoju metu Baltarusija buvo ramus užkampis, kurį tepasiekdavo tik gandai apie teroro aktus iš užsienio. Griaudėdavo tik taškiniai profesionalūs sproginėjimai per banditų santykių aiškinimąsi.
Jiems dalinai galima priskirti ir triukšmą sukėlusią labai abejotiną Mogiliovo srities Valstybės kontrolės komiteto pirmininko Jevgenijaus Mikoluckio (Jevgenij Mikoluckij) nužudymo 1997 metais ir pasikėsinimo į Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką rengimo bylą. Ištirti šią bylą buvo prezidento garbės reikalas. Mikoluckis norėjo išsiaiškinti spirito biznį.
Spiritas iš šio regiono spirito gamyklų cisternomis pusvelčiui plaukė į Rusiją. Vietoj aukščiausios bausmės, numatytos už veiką, kuria apkaltinti trys Mogiliovo gyventojai – Viktoras Jančevskis, Anatolijus Gavrilovas ir Romanas Radikovskis, paskirtos nuosaikios bausmės atitinkamai 11 – 5 – 4 metai nelaisvės, paleidžiant iš teismo salės Radikovskį.
Valstybės kaltintojas teisme Viktoras Žingelis pripažino, kad pagrindiniai kaltinamieji dar nestojo prieš teismą. Vienas iš teroro akto organizatorių KGB karininkas Tkačiovas žuvo keistomis aplinkybėmis KGB kameroje ir svarbias žinias nusinešė su savimi. Ryšys nutrūko, ir užsakovas neišaiškintas. Žmona Ala Mikoluckaja tikisi, kad tikrieji kaltininkai dar stos prieš teismą ir tai pavadino politine žmogžudyste, užsimindama, kad šio nusikaltimo globotoja – labai stipri figūra.
Baltarusijos Respublikoje kol kas nėra religinių, nacionalinių prielaidų terorizmui. Nėra islamo faktoriaus, kuris vis dažniau pasireiškia Vakaruose. Bet diktatoriaus Lukašenkos 17 valdymo metų ne tik sukūrė politines prielaidas terorizmui, bet net pati valstybė bando išnaudoti terorizmą kaip priemonę valdžiai šalyje išlaikyti ir kai kurioms politinėms problemoms spręsti. Kai dėl gaujų vykdomo ekonominio terorizmo, tai jis labai žemo lygio. Aleksandras Lukašenka visuomenei pranešė, kad įteisintų vagių pas mus nėra.
Tai reikia pripažinti. Tiesa, „klausimo sprendimo“ metodai, žinoma, nėra neginčytini: juos paprasčiausiai ėmė fiziškai likviduoti Baltarusijos „mirties eskadronas“, vadovaujamas pulkininko Pavličenkos. Prasidėjus šiam „sistemingam darbui“, visi nusikaltėlių autoritetai paskubomis paliko Baltarusiją.
Paskutinis įtesintas vagis buvo Vladimiras Kleščius, pravarde „Ščavlikas“. Jį sučiupo VRM pulkininko Pavličenkos grupė, išvežė į mišką ir pradangino be pėdsakų.
Ekonominis terorizmas
1. Visą pagrindinį biznį šalyje dabar kontroliuoja prezidento Lukašenkos šeima. Nesutariantys biznieriai, tarp jų ir viena iš pagrindinių Lukašenkos piniginių Jurijus Čižas, išėjo auklėjimo mokyklą kalėjime. Šiuo metu šis prezidento draugas prekiauja pagrindinių šalies biudžetą sudarančių įmonių produkcija, taigi, ir dviejų naftą perdirbančių įmonių produkcija. Kai tik Novopolocko direktorius Naftanas Česnovickis pareiškė, kad gamykla turi pati pardavinėti savo produkciją, o ne atiduoti ją įvairiems sukčiams ir prašalaičiams, pakišamoms firmoms, tai po poros dienų su antrankiais atsidūrė KGB areštinėje.
Sodinimo į kalėjimą ir laisvės išpirkos už pinigus praktikos neslepia ir pats Lukašenka. „Pinigai ant stalo ir keliauk“ (Smanseris, Žuravkova dabar sėdi už dvi pradingusias mašinas armatūros Venesueloje, sėdėjo „Trastbanko“ pirmininkas Ševcovas, „Technobanko“ vadovas Kosarenka, turgaus šeimininkas Šigalovas). Tie pinigai išplaukia iš specialios sąskaitos.
2. Kalėjime atsidūrė ir generalinės prokuratūros vedančioji tardytoja pulkininkė Svetlana Baikova, – ji aptiko masinį plėšikavimą ir kontrabandą prie sienos, kurių gijos vedė į buvusį šalies pasienietį V. Lukašenką. Jos kažkodėl neišgelbėjo nei generalinio prokuroro Vasilevičiaus, nei vidaus reikalų ministro Naumovo parama.
3. Naumovas pats greitai išėjo į atsargą, kai jo grupė netikėtai per pagrindinę piniginę Peftijevą pasiekė prezidento sūnų. Ant bylos buvo AGL (Aleksandro Grigorjevičiaus Lukašenkos) rezoliucija: išsiaiškinti. Kiek vėliau šios grupės piktnaudžiavimą aiškinosi prezidento sūnus V. Lukašenka.
Vietoj Peftijevo – 10 vedančiųjų VRM karininkų, kurie tuo buvo užsiėmę, atsidūrė kalėjime, tik Kovos su korupcija valstybinės valdžios organuose skyriaus viršininkui kapitonui Dudkinui vos vos pasisekė pabėgti nuo nusikaltėlių į užsienį.
Išvada: atėjus AGL į valdžią, dingo kriminaliniai autoritetai, bet išaugo ekonominių nusikaltimų mastai ir kiekis. Reikia pripažinti, katastrofiškai sumažėjo tokių nusikaltimų dalyvių, t. y. ekonominių teroristų.
(Bus daugiau)
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: šio straipsnio autorius Vladimir Borodač, Baltarusijos Nacionalinio atgimimo tarybos Organizacinio komiteto pirmininkas.
2012.06.11
