Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Alexanderiu Wershbow ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariais, šalių narių akredituotais ambasadoriais NATO, aptarė Baltijos šalims ir Europai kylančius saugumo iššūkius, išaugusią terorizmo grėsmę, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Varšuvoje.
Prezidentė ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariai griežtai pasmerkė brutalias teroro atakas Briuselyje. Pasak šalies vadovės teigimu, terorizmas šiandien viena didžiausių grėsmių, kuri neturi jokių sienų. Vyksta žiaurus ir nepateisinamas karas prieš visus Europos žmones. Todėl atsakas terorizmui privalo būti griežtas, pasitelkus visas įmanomas priemones.
Susitikime pagrindinis dėmesys skirtas pasirengimui NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks liepos mėn. Varšuvoje. Vasarą Lenkijos sostinėje susirinkę Aljanso šalių vadovai turi patvirtinti naujas kolektyvines karinio saugumo ir atgrasymo priemones.
„Grėsmės NATO saugumui yra aiškiausiai matomos Baltijos valstybėse. Aljanso kaimynystėje Rusija toliau demonstruoja karinę jėgą ir nenuspėjamą elgesį. Mūsų pasienyje ir Baltijos jūroje sutelktos aukštos kovinės parengties pajėgos. Todėl Aljansas privalo visados būti stiprus, gerai pasirengęs operatyviai ir adekvačiai reaguoti į grėsmes“, – sakė Prezidentė.
Varšuvoje Lietuva sieks, kad visose Baltijos valstybėse būtų dislokuota po batalioną Aljanso sąjungininkių karių, regione būtų iš anksto dislokuotas brigados dydžio karinės technikos junginys. Taip pat tarp mūsų šalies tikslų – priešraketinės ir oro gynybos priemonės, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai, pagal realius grėsmių scenarijus nuolatos atnaujinami NATO gynybos planai ir pagreitintas Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas.
Šalies vadovės teigimu, NATO yra stiprus, jei stiprios jo narės. Todėl ir patys privalome rūpintis savo gynyba. Lietuva jau priėmė sprendimus dėl nuolatinės šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, suformavo nacionalines ypatingos parengties greitojo reagavimo pajėgas, nuosekliai didina krašto gynybos finansavimą, modernizuoja karinę techniką ir šalies kariuomenę.
Šiaurės Atlanto Tarybą sudaro nuolatos NATO būstinėje Briuselyje reziduojantys 28 Aljanso šalių narių ambasadoriai. Tai pagrindinė politinė institucija, kuri priima NATO sprendimus dėl kolektyvinės gynybos ir gali aktyvuoti Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
2016.03.25; 08:24
