Po Briuselio tragedijos – belgiškas bejėgiškumas


Print

Pasaulio žiniasklaida komentuoja sprogimus Belgijos sostinėje, spręsdami klausimą: „Ko mes nepastebėjome?“

Džihadistų kuopelės parengtos kaip komandosai, rašo vieni stebėtojai, kitus, priešingai, „stulbina tų operacijų paprastumas“. Viena aišku: „ISIS planuoja dar baisesnes ir bjauresnes veikas. „Kol Vakarai nepasirengę kovoti su pačiu teroristinės grėsmės šaltiniu, Briuselio aukos bus ne paskutinės“, – nurodo WSJ.

„Šį kartą bombos sprogo Briuselyje, oro uoste ir metro traukinyje, negailestingai nusinešdamos mažiausiai 30 gyvybių ir sužeisdamos šimtus žmonių. Oro uostas ir didžioji dalis miesto buvo uždaryti, policija surengė gaudynes, ir kilo klausimas „Kodėl“? Kaip „Islamo valstybė“, prisiėmusi atsakomybę, suplanavo šią ataką? Ar tai buvo kerštas už vieno iš teroro aktų Paryžiuje organizatorių suėmimą praėjusią savaitę? Ko mes nepastebėjome?“ – rašo The New York Times redakcija.

„Briuselis, Europa, pasaulis turi pasirengti ilgai kovai prieš tokios formos terorizmą. Tai reiškia kontrteroristinių priemonių suintensyvinimą ir valstybių žymiai aukštesnio lygio bendradarbiavimą“, – tokia leidinio nuomonė.

Pirmasis troškimas po barbariško teroro akto visada toks pat: apriboti piliečių laisves. Autoriai cituoja po teroro akto Briuselyje paskelbtus Donaldo Trampo pareiškimus apie visų musulmonų išsiuntimą iš JAV ir jo varžovo Tedo Kruzo – apie patruliavimą musulmonų rajonuose.  

„Tačiau tokios priemonės tik tarnauja teroristų tikslams – susilpninti Vakarų visuomenę, paskleisti baimę ir paniką, nukreipti piliečius prieš piliečius, o taip pat dar labiau izoliuoti ir pastūmėti musulmonų jaunimą į radikalizmą“, – taip mano žurnalistai.

„Valdžia turi padaryti viską, kas įmanoma, kad suimtų nusikaltėlius ir užkirstų kelią tokiems veiksmams. Bet atsakyti į terorizmą taip pat reikia pagrindinių demokratinių vertybių patvirtinimu ir priešiškumu demagogams bei ksenofobams, kurie gali pasinaudoti žmonių baime ir širdgėla“, – perspėja leidinys.

„Teroro aktai Briuselyje – tik dar viena grandis vis veiksmingesnėje atakų serijoje, turinčioje pasėti chaosą Europoje ir tuo pačiu „likviduoti pilkąją zoną“, – tvirtina The Daily Beast apžvalgininkas Skotas Etrenas. Jis paaiškina, esą „likviduoti pilkąją zoną“ – tai žodžiai iš redakcinio straipsnio, kurį 2015 metų pradžioje internetiniame žurnale Dabik išspausdino RF uždrausta teroristinė grupuotė ISIS.

„Pilkoji zona“ suprantama kaip tarpinė daugumos musulmonų pozicija. „Idėja tokia, – rašo autorius, – kad „Islamo valstybė“ užpildė vakuumą visur, kur jau tvyro chaosas“, o Europoje „sukėlė chaosą, kurį paskui galės užpildyti“.

Etrenas rašo: „Aš įtariu, jog ISIS planuoja koordinuoti ataką daugelyje Europos miestų, kad paskatintų „pilkosios zonos“ sunaikinimo procesą, o taip pat atitrauktų savo potencialių šalininkų dėmesį nuo to fakto, kad Sirijoje ir Irake ji vis pastebimiau tramdoma karinėmis priemonėmis“.

Etreno nuomone, būtina sąlyga, kad ISIS būtų sunaikinta – kariškių veiksmai jos pagrindiniame bazavimosi rajone.

Tolimoje ateityje ISIS vilionėms reikia priešintis iniciatyvomis, kurioms vadovautų aktyvistai, galintys pasiūlyti alternatyvų idealizmo išraiškos būdą – „taikdariškos veiklos“ formas, tokias pat patrauklias, kaip karas, mano autorius.

„Valdžia keletą mėnesių perspėdavo, kad Briuselyje galimi islamiški teroro aktai, tačiau tai nesumažino sukrėtimo, kai antradienio rytą prognozės pasiteisino, – pažymėjo The Wall Street Juornal. – Pirmoji reakcija į įvykius – pagunda nurodyti daugybę ir gerai žinomų Belgijos teisėsaugos sistemos trūkumų“.

„Tačiau dėl teroro aktų, įvykdytų Briuselyje, o anksčiau – Paryžiuje ir San-Bernardine (Kalifornija), kaltos pirmiausia Vakarų šalių užsienio politikos nesėkmės Sirijoje“, – tvirtina žurnalistai.

„Atrodo, Europa  nusprendė ir toliau žiūrėti į teroro aktus kaip į policijos problemą ir bent jau ne kaip į dingstį surengti didesnes karines operacijas Sirijoje, – sakoma straipsnyje. – Taip, tvarkos apsaugai yra vietos antiteroristinėje strategijoje, tačiau jos vaidmuo ribotas. Briuselis, kurio valdžia lapkritį keletą dienų jau buvo uždariusi metro, negali visą laiką gyventi užsidaręs. Kol Vakarai nepasirengę kovoti su pačiu teroristinės grėsmės šaltiniu, Briuselyje žuvusieji bus ne paskutinės aukos“.

„Briuselis tapo džihadizmo veislynu, jo prieglobsčiu ir, galų gale, jo auka“, – tvirtina leidinys La Voz de Galicia. Žurnalistė Marilus Fereiro rašo: tas faktas, kad Briuselį sudaro 19 komunų, kur kiekviena turi savo merą ir savo administracinę struktūrą, paverčia kovos su terorizmu koordinavimą tikru žygdarbiu.

Briuselyje veikia šeši policijos padaliniai, o pati Belgija – sudėtingai sudaryta ir decentralizuota šalis. Įstatymų leidyba nespėjo teroristinėms grėsmėms iš paskos. „Policijai prireikė daugiau kaip keturių mėnesių, kad sulaikytų Salahą Abdeslamą – vieną iš teroro aktų Paryžiuje organizatorių. Praėjus 48 valandoms po teroro aktų policija aptiko Abdeslamo buvimo vietą, bet jo nesuėmė, nes įstatymai draudė areštuoti nakties metu“, – sakoma straipsnyje.

Tik gruodžio mėnesį Belgija paskelbė naujas priemonės prieš džihadizmą: arešto terminas pratęstas iki 72 valandų, policijos gaudynės leidžiamos bet kuriuo metu, išankstinio apmokėjimo SIM kortelių pirkėjai turi būti registruojami.

Belgijos valdžia pripažįsta, kad reaguota pavėluotai, sakoma straipsnyje. Organizacija Sharia4Belgium atvirai gynė neištikimų žmonų apmėtymą akmenimis ir homoseksualų egzekucijas, kol jos lyderių neatidavė teismui. Saikingieji imamai skundžiasi, kad už sauditų pinigus spausdinama pati radikaliausia islamiška literatūra flamandų kalba.

Žurnalistė pateikia neįvardyto Prancūzijos policijos vadovo nuomonę: „2015-ieji metai buvo sunkūs, o 2016-ieji bus siaubingi. Matoma, kad yra mirtininkų, kuriuos galima mobilizuoti nedelsiant. Su tuo nieko negalima padaryti“.

Europos džihadistų kuopelės parengtos kaip komandosai ir gali smogti bet kur, rašo Lorencas Vidinas italų laikraštyje La Stampa.

Belgijos tyko smūgis jau ne vienerius metus, tęsia autorius. Specialiosios tarnybos kalba apie 600 užsienio kovotojų, kurie iš Belgijos patraukė kariauti į Siriją: pagal gyventojų proporcingumą tai didžiausi rodikliai iš visų Europos šalių. Daugiau kaip šimtas grįžo į tėvynę, ir tik vienetai buvo suimti: daugumą iš jų, trūkstant įkalčių, teisėsaugos institucijos ir žvalgyba gali tik stebėti.

2015 metų sausį, praėjus keletui dienų po atakos Charlie Hebdo, specialiosios paskirties padaliniai buvo įtraukti į susišaudymą su džihadistų komandosu, kuris slapstėsi Vervjė, ramiame miestelyje Vokietijos pasienyje, sakoma straipsnyje. Vervjė kuopelė buvo pirmoji, kurią ISIS pasiuntė į Europą vykdyti teroro aktų. Tai jau buvo ne fanatikai, įkvėpti mito apie kalifatą, o gerai parengti kovotojai, komandiruoti tiesiog iš Raki vykdyti labiau naikinančių akcijų, kaip tos Paryžiuje lapkritį ir Briuselyje.

Dabar dauguma ES šalių realia laiko hipotezę, kad Europoje yra ir kitų smogikų, rašo autorius, pabrėždamas, kad kuopelė teroro aktą organizuoja nebūtinai toje šalyje, kur bazuojasi – nusikaltėliai gali prasiskverbti į bet kurią kitą „per vieną ar keletą nematomų sienų Europoje, pasinaudodamos daugybe landų Europos bendradarbiavime kovojant su terorizmu“.

Terorizmo klausimų ekspertas ir buvęs Šveicarijos specialiųjų tarnybų bendradarbis Žanas Polis Rujė interviu laikraščiui Le Temps prisipažino, kad Briuselio teroro aktuose jį apstulbino „operacijų paprastumas“. „Aš, kaip kiti, nekalbėčiau apie aukštą parengimo lygį. Priešingai. Antai, Salaho Abdeslamo ratas: jo aplinkoje buvo tik vienas sprogmenų specialistas, galintis pagaminti mirtininko diržą. Paskui pakanka pasirinkti gausaus žmonių sambūrio vietą, kur saugumo lygis nelabai aukštas“.

Be to, tokie teroro aktai nereikalauja didelių išlaidų. „Tokiam aktui įvykdyti tereikia kelių tūkstančių eurų ginklams ir gerai priedangai. Todėl juos susekti labai sunku“, – sakė ekspertas.

Nauji teroro aktai „gali įvykti bet kur ir bet kada“, įsitikinęs Rujė. „Negalima sakyti, kad pavojus tinkamai neįvertintas. Belgai to laukė, bet pati tų teroro aktų prigimtis, jų planavimo lengvumas aiškiai demonstruoja, kad visko kontroliuoti neįmanoma“, – pabrėžė ekspertas.

Kodėl Belgija? „Belgija iš tikrųjų turi problemų su teroristais“, – rašo vokiečių laikraščio Sueddeutsche Zeitung apžvalgininkas Markusas Šulte fon Drach.

2014 metais teroristas Mehdis Nemušas nušovė keturis žmones Žydų muziejuje Briuselyje. Kai kurių teroristų, vykdžiusių teroro aktus Paryžiuje 2015 metais, pėdsakai irgi veda į Belgiją. Pernai Briuselyje teroro aktą traukinyje bandė įvykdyti Ajubas al Kazanis.

Dažniausiai ryšium su teroro aktais minimas Miulenbeko rajonas Briuselyje. Jis ir anksčiau buvo laikomas probleminiu rajonu, bet pirmiau dėl narkotinių nusikaltimų, vagysčių ir apiplėšimų, o dabar ten vyksta religinė radikalizacija, sakoma straipsnyje. Dėl to, kad iš 95 tūkstančių komunos gyventojų maždaug 25 procentai yra užsieniečiai, musulmonai, daugiausia kilę iš Maroko. Kas ketvirtas komunos gyventojas neturi darbo. Daugelis jaunuolių, iš kurių 40 procentų neturi darbo, nemato sau jokios ateities.

Politikai, tokie kaip Molenbeko komunos meras Fransua Šepma, teroro priežastis įžiūri būtent „musulmonų izoliacijoje tokiuose rajonuose“. Šepma pirmtakui Filipui Moro, kuris 20 metų davė migrantams socialinius būstus ir darbą visuomeninėje sferoje, dabar neretai priekaištaujama už tai, kad jis savo naivia politika sukūrė getą, rašo autorius.

Dar viena problema – vietinių specialiųjų tarnybų dėmesio stoka jaunų musulmonų radikalizacijai, o taip pat sudėtinga šalies administracinė struktūra. Pavyzdžiui, radikali salafitų grupė Sharia4Belgium, užsibrėžusi paversti Belgiją musulmonų valstybe, metų metus turėjo galimybę reikštis viešai ir pranešė paleidžianti save 2012 metais, kai buvo suimtas lyderis. Sprendimą pripažinti grupę teroristine organizacija Belgijos teismas priėmė tik 2015 metais.

Maža to, Briuselis, kaip sakė Briuselio Vilvordo priemiesčio meras Hansas Bontė, yra „puikus organizuoto chaoso pavyzdys“. Mieste 19 komunų su savais merais ir šešios policijos apygardos, maža to, Belgijos sostinė – kaip ir visa šalis – padalyta flamandams ir valonams, kurie kalba olandų ir prancūzų kalbomis ir reikalauja nepriklausomybės vieni nuo kitų, o tai irgi sukuria potencialą konfliktams bei trinčiai ir trukdo veiksmingam specialiųjų tarnybų darbui, sakoma straipsnyje.

2016.03.25; 06:29


Prisijunkite prie diskusijos