„Ketvirtadienį aukščiausi Belgijos valdininkai pripažino nedarnumą ir kitas klaidas, padarytas mirtininkų surengtų sprogdinimų Briuselyje išvakarėse, kai, daugėjant duomenų apie ryšius su Islamo valstybės organizuotais Paryžiuje teroro aktais, įmanomos prielaidos, kad platus parengtų teroristų tinklas, kurio šaknys Sirijoje, dabar įsikūrė Europoje“, – rašo The New York Times.
„Belgijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai pripažino, kad jų departamentai privalėjo imtis priemonių po žinios iš Turkijos apie nuteistą belgų nusikaltėlį, kuris pernai ten buvo neilgam areštuotas, įtarus teroristine veikla, ir kuris, pasirodo, yra vienas iš mirtininkų. Ir Belgijos prokuratūra pareiškė, kad to žmogaus brolis – kitas mirtininkas – buvo ieškomas nuo gruodžio ryšium su atakomis Paryžiuje“, – sakoma straipsnyje.
Nors Belgijos ir Prancūzijos tyrėjai bendradarbiavo po teroro aktų Paryžiuje, kurie, sprendžiant iš visko, buvo suplanuoti Belgijoje, teroro aktas Briuselyje juos užklupo netikėtai, pabrėžiama leidinyje.
Dabar tyrėjai sako, kad bent trys, o gal ir keturi žmonės suvaidino savo vaidmenį ir Briuselio, ir Paryžiaus atakose. Atsižvelgiant į tai, kad bent jau vienas įtariamasis vis dar nerastas ir nepatvirtintas jo dalyvavimas sprogdinimuose Briuselyje, ekspertai sako, kad teroro aktai tikriausiai tęsis.
„Prancūzijos–Belgijos tinklas – dalis platesnės tendencijos tarp europiečių smogikų Sirijoje ir Irake, kurių, saugumo tarnybų vertinimų, yra nuo 4 iki 6 tūkstančių žmonių. Neaišku, kiek jų grįžo į Europą, tuo tarpu kai kurie valdininkai nurodo 10 procentų, kiti tą skaičių ginčija kaip perdėtą“, – sakoma straipsnyje.
„Atrodo, kad Paryžiaus ir Briuselio piktavaliai turėjo vieną ir tą patį bombų gamintoją, marokiečių kilmės 24-rių metų belgą, kuris, sprendžiant iš daugumos pranešimų, buvo vienas iš mirtininkų, susisprogdinęs Briuselio oro uoste“, – rašoma leidinyje.
„Pirmadienį, maždaug 18 valandų prieš sprogimą Briuselyje, Belgijos valdžia išplatino orientacinę informaciją apie Laakraujo paiešką, paragindama žmones nedelsiant skambinti, jeigu jie pamatys arba sužinos jo buvimo vietą. Tas pavojaus signalas nuskambėjo per vėlai: bombos tikriausiai jau buvo pagamintos ir supakuotos į lagaminus“, – pabrėžia straipsnio autoriai.
Pasak džihadistų grupuočių tyrinėtojo iš Belgijos Karališkosios karinės akademijos Didje Lerua, šalyje yra įtartinų piliečių sąrašas.
Tačiau į tą sąrašą įrašyta tiek daug žmonių, kad sunku įvertinti, kas iš jų pavojingiausias šalyje, pareiškė jis.
Kas aiškėja iš sąrašo, tai kai kurie reikšmingi demografiniai duomenys. Apie 80 proc. jame išvardytų asmenų yra marokiečių kilmės. Net tokiose vietose, kai Sharbeko rajonas Briuselyje, kur pusė musulmonų yra turkai, o kita pusė – marokiečiai, „nėra arba beveik nėra užsieniečių turkų smogikų ir labai daug marokiečių“, pažymi Lerua, ir priduria, kad tyrinėtojai stengiasi suprasti, kokios to priežastys.
Vis daugiau ir daugiau tų belgų, kurie atsiduria radikalių smogikų gretose, pradeda kaip nusikaltėliai, užmegzdami ryšius nusikaltėlių tinkluose, sakoma straipsnyje.
„Anksčiau jie nebuvo teroristų grupuotė, jie tapo teroristais ryšium su ISIS ir su pastarųjų metų įvykiais Sirijoje. Tokia situacija ne tik Paryžiuje ir Briuselyje, bet ten visi tie žmonės kilę iš vieno rajono, jie metų metus pažįsta vieni kitus“, – pažymi Brisas de Reiversas, baudžiamosios teisės ir kriminologijos profesorius iš Gento universiteto.
Šaltinis: The New York Times
2016.03.27; 08:23
