Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma buvo apklaustas generalinėje prokuratūroje ir atmetė savo sąsajas su žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymu.
Byla Kučmos atžvilgiu gali būti nutraukta nereabilitacijos pagrindu – dėl senaties termino. Apie tai, kad Leonidas Kučma įtariamas susijęs su Georgijaus Gongadzės nužudymu ir dar vieno ukrainiečių žurnalisto – Aleksejaus Podolskio – užpuolimu, sužinota išvakarėse. Pranešimą patvirtino generalinio prokuroro pavaduotojas Renatas Kuzminas, kuruojantis ypač svarbių bylų tyrimą. Jau kitą rytą įvyko pirmoji Leonido Kučmos, buvusio Ukrainos prezidento, apklausa šioje byloje.
{„Ведомости”, 23.03.2011, „Кучма причастен” (liet. – „Kučma prisidėjęs”): Beveik 11 metų tiriama ukrainiečių žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymo byla, bet Kučma tik dabar tapo įtariamuoju (…). Gongadzė dingo 2000 m. rugsėjį, lapkritį miške Kijevo srityje buvo rastas jo kūnas be galvos. Galva rasta 2009 metais, žurnalisto kūnas iki šiol nepalaidotas – tokia jo motinos valia. Informacija, kad prie to prisidėjęs Kučma, beveik išsyk perėmęs bylą savo kontrolėn, pasirodė 2000 metų lapkritį: Socialistų partijos lyderis Aleksandras Morozas parlamente pateikė garso įrašus, kuriuos prezidento kabinete padarė jo apsaugininkas Nikolajus Melničenka. Viename iš jų girdėti, kaip Kučma įsako vidaus reikalų ministrui Jurijui Kravčenkai išsiaiškinti su žurnalistu, kitame Kravčenka atsiskaito Kučmai apie užduoties įvykdymą. „Juostų“ paviešinimas privedė iki liaudies protestų prieš Kučmą. Tačiau įrašai buvo padaryti skaitmeniniu aparatu, o tai negarantuoja jų autentiškumo.
Kučmos valdymo laikotarpiu tyrimo laimėjimai apsiribojo tuo, jog buvo nustatytas faktas, kad žurnalistą sekė VRM išorės stebėjimo ir kriminalinės žvalgybos departamentas. 2003 m. jo vadovas Aleksejus Pukačius buvo suimtas, bet beveik iškart paleistas. Tardymas suaktyvėjo, kai Kučmą pakeitė prezidentas Viktoras Juščenka, kuris po mirties suteikė žurnalistui Ukrainos didvyrio vardą. 2005 m. Juščenka pranešė, kad tyrimas baigtas, 2008 m. kaltais dėl nužudymo buvo pripažinti trys buvę Išorės stebėjimo ir kriminalinės žvalgybos departamento darbuotojai. Pulkininkui Valerijui Kostenkai ir majorui Aleksandrui Popovičiui skirta po 12 metų, o pulkininkui Nikolajui Protasovui – 13 metų laisvės atėmimo. 2009 m. pavyko pakartotinai sulaikyti Pukačių, kuris davė lemiamus parodymus, kad nužudymo organizatorius buvo Kravčenka, nusižudęs 2005 m. Kučmos persekiojimo visą tą laiką siekė žurnalisto našlė Miroslava Gongadzė. 2010 m. spalį ji sėkmingai užprotestavo generalinės prokuratūros atsisakymą iškelti baudžiamąją bylą Kučmai. (…) Aleksejus Podolskis buvo Aleksejaus Pukačio pagrobtas, išvežtas į mišką ir sumuštas 2000 m. birželį. Kučmos pokalbis su jėgos darbuotojais apie žurnalistą taip pat yra „Melničenkos juostose“}.
Eksprezidento byla akimirksniu tapo svarbiausiu įvykiu Ukrainoje. Prie prokuratūros vyriausiosios tardymo valdybos pastato susirinko tiek žurnalistų, kad eksprezidentui ir jo apsaugai į pastatą teko tiesiog brautis per minią. Žiniasklaidos dėmesys įtariamojo nenuliūdino – greičiau priešingai. „Aš galėjau privažiuoti iš šono (prie tarnybinio įėjimo. – Gazeta.ru), bet jūs gi suprantate, žurnalistai formuoja visuomenės nuomonę“, – paaiškino jis. Kučma užtikrino, kad apie jam iškeltą bylą sužinojo iš žiniasklaidos ir visiškai nesitikėjo tokio įvykių posūkio. „Tarsi sniegas iš giedro dangaus“, – prisipažino buvęs valstybės vadovas, o po to ramiai papasakojo susirinkusiems, kad nesijaučia kaltas ir yra pasirengęs tai įrodyti tardytojui.
Eksprzidento gynybos ir prokurorų priešprieša bus grindžiama tuo, ar galės generalinė prokuratūra suręsti kaltinimą, remdamasi vadinamosiomis Melničenkos juostomis (įrašais, padarytais buvusio prezidento kabinete, kuriuose balsas, panašus į Kučmos, daro užuominą VRM vadovui nužudyti Gongadzę. – Gazeta.ru). Prokuroras Kuzminas vakar pareiškė, kad tie garso įrašai būtinai bus įtraukti į bylą kaip įrodymai.
Prokuratūra jau baigė jų fonoskopinę ekspertizę, patvirtinusią, kad tai Leonido Kučmos balsas.
O Kučma kaltina prokuratūrą juridiniu neraštingumu ir primena, kad Ukrainos įstatymuose yra punktas, draudžiantis neteisėtu būdu gautus įrašus naudoti kaip įrodymus. „Kokiu pagrindu (įtraukiami įrašai)? Ar jis (Kuzminas) to norėjo? Juostos, kaip jūs patys tai suprantate, negali būti įrodymas. O per tą laiką negalėjo atsirasti nieko naujo“, – aiškino eksprezidentas.
Generalinės prokuratūros nuomonė kitokia. Rytą į prokuratūrą atvyko apklausai Nikolajus Melničenka, 2000 metais paviešinęs skandalingus valstybės vadovo pokalbių garso įrašus. Jis pareiškė žurnalistams, jog ketina siekti akistatos su Kučma, ir, sprendžiant iš visko, ji bus atlikta. O tai bus dar vienas žingsnis į tai, kad „Melničenkos juostos“ būtų įtrauktos kaip įrodymas.
{„УНИАН”, Украина, „Кучма самовольно ушел с очной ставки с Мельниченко” (liet. – „Kučma savavališkai išėjo iš akistatos su Melničenka“) 23.03.2011: Ukrainos Generalinė prokuratūra patvirtina, kad iškviestas į UGP Vyriausiąją tardymo valdybą apklausai buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma savavališkai išėjo iš akistatos su buvusiu Valstybinės apsaugos valdybos majoru Nikolajumi Melničenka. Kaip pranešė „UNIAN“ Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba, L. Kučma „buvo apklaustas kaip įtariamasis. Iš akistatos su Melničenka išėjo”}.
{Korrespondent.net, Украина, 22.03.2011, „Кучме избрана мера пресечения в виде подписки о невыезде” (liet. – „Kučmai paskirta užkardymo priemonė – raštiškas pasižadėjimas neišvykti“): Ukrainos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Renatas Kuzminas pareiškė, kad Leonidui Kučmai paskirta užkardymo priemonė – raštiškas pasižadėjimas neišvykti. „Atitinkamas sprendimas pasiųstas pasienio tarnybai“, – pasakė jis}.
Beje, tyrimo aktyvumas dar nereiškia, jog Ukrainos valstybiniai kaltintojai rimtai ketina siekti, kad buvęs prezidentas būtų uždarytas kalėjime. Dar daugiau: juridiniai niuansai liudija, kad prokuratūra gali ruoštis nutraukti bylą, tiesa, ne ryšium su įtariamojo išteisinimu ar nesant nusikaltimo sudėties, o vadinamosios nereabilitacijos pagrindu.
Anksčiau generalinė prokuratūra Gongadzės žūties tyrimą perkvalifikavo iš „užsakomosios žmogžudystės“ į „nužudymą pagal įsakymą“, o vakar Renatas Kuzminas pranešė, kad nelaiko Kučmos nusikaltimo „užsakovu“. „Leonidas Danilovičius įtariamas viršijęs valdžią, duodamas vidaus reikalų ministerijos pareigūnams neteisėtus nurodymus, kurie vėliau privedė prie žurnalisto nužudymo“, – paaiškino generalinio prokuroro pavaduotojas.
Šaukime į apklausą, su kuriuo šiandien Kučma atėjo į tardymo valdybą, taip pat nekalbama apie „žmogžudystės užsakymą“ arba „prisidėjimą prie žmogžudystės“. „Aš blogai orientuojuosi baudžiamajame kodekse, bet, kiek žinau, ten kalbama apie tarnybinių įgaliojimų viršijimą“, – atsakė jis į „Gazeta.ru“ klausimą. Tai iš esmės keičia tolesnio tyrimo eigą.
Ukrainos baudžiamajame kodekse valdžios viršijimas, net jei jis sukėlė sunkių padarinių, laikomas „sunkiu“ nusikaltimu, o „užsakomoji žmogžudystė“ – „ypač sunkiu“ nusikaltimu. O tai reiškia, kad pirma formuluotė numato švelnesnes senaties termino skaičiavimo normas teisiamiesiems patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Praėjus 10 metų po teisės pažeidimo fakto bylą galima nutraukti „nereabilitacijos pagrindais“. Georgijus Gongadzė buvo nužudytas 2000 metų rudenį, Aleksejus Podolskis užpultas dar anksčiau“.
Tad išsaugojus ankstesnius kaltinimo straipsnius, kalėjimas Leonidui Kučmai apskritai negresia.
Su tuo, kad Kučma greičiausiai bus išteisintas pagal vieną ar kitą formuluotę, taip pat sutinka ir dauguma Ukrainos ekspertų. Stebėtojai neabejoja dėl priežasčių, kodėl ši baudžiamoji byla atsirado būtent dabar. Dalykas tas, kad generalinė prokuratūra neseniai leido laikinai išvykti į užsienį opozicijos lyderei Julijai Timošenko, kuri, kaip žinoma, yra pasirašiusi pasižadėjimą neišvykti ryšium su kitų baudžiamųjų bylų tyrimu. Trečiadienį Timošenko išskrenda į Briuselį, kur planuoja susitikti su Europos lyderiais ir įtikinti juos, kad Ukraina ritasi į autoritarizmą ir neteisėtumą.
{„Украинская правда”, 22.03.2011, „Тимошенко знает, что Януковича Кучма не интересует” (liet. – „Timošenko žino, kad Janukovičiaus Kučma nedomina”): Julija Timošenko mano, kad baudžiamosios bylos iškėlimas Leonidui Kučmai yra žiniasklaidos akcija. Apie tai ji rašė savo Twitter‘yje. „Jo nedomina Kučmos kūnas. Tai toks „liaudies žaidimas“ Janukovičiaus „teisingumu“, kuris niekada niekuo nesibaigs. Blefas ir bravada“, – rašė Timošenko}.
Informacija apie bylą Kučmai išmuša Timošenkai kozirius iš rankų. „Svarbiausia – informacinis politinis efektas dėl šios bylos iškėlimo. Juk Gongadzės byla labai garsi Vakaruose. Ir toks prokuratūros sprendimas Europai pasirodys efektingas“, – mano ukrainiečių politologas politinių tyrimų centro „Penta“ vadovas Vladimiras Fesenka.
{„Свободная пресса”, 22.03.2011, „Зять-олигарх подвел Кучму под „мокрую” статью” (liet. – „Žentas-oligarchas užkabino Kučmai „šlapią“ straipsnį“): „Kasečių skandalą“ ir Vakarai, ir opozicija naudojo Kučmai spausti. Visa tai galų gale baigėsi „oranžine revoliucija“ 2004 metais. Maidano lyderiai pažadėjo, kad Gongadzės nužudymas bus atskleistas, o Leonidas Kučma atsidurs už grotų. Tačiau to neįvyko. Pats majoras Melničenka aiškino tai tuo, kad Kučma per slaptas derybas su Viktoru Juščenka 2005 metais įgijo neliečiamumo garantijas. Mainais neva tai Kučmos žentas oligarchas Viktoras Pinčiukas ėmė finansuoti Juščenką. „Konkrečiai Juščenka suteikė garantijas Kučmai… Juščenka glėbesčiuojasi su Kučma. Aš turiu informacijos, kad Pinčiukas, kuris disponuoja lėšomis, pavogtomis iš ukrainiečių tautos, dabar finansuoja Juščenkos šeimą, o šis gi finansuoja bloką „Mūsų Ukraina – Liaudies savigyna“. Tai yra, Kučma stengiasi išsipirkti“, – pareiškė Melničenka žurnalistams 2007 metais. – Boksas K.ru}.
Šios medžiagos originalas: Газета.Ру, 23.03.2011, Кучма допрошен.
Nuotraukoje: buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma.
2011.03.30
