COVID-19 situacija permaininga ir, deja, blogėja


Atsivėrus „sienoms“ tarp savivaldybių ir pajutus nenumaldomą troškimą kažkur nukeliauti savaitgalį pasižmonėti, pravartu pasidomėti, kur link važiuoti būtų saugiausia „pailsėti nuo karantino“.
 
Kol kas (pagal šį penktadienį skelbiamus Statistikos departamento duomenis) COVID-19 pandemijos plėtra lėčiausia ar visai sustojusi Kelmės rajone. Šios savivaldybės teritorijoje per dvi paskutines savaites naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų nustatyta vos 16. Tad Kelmės rajono teritorija spalviniame Lietuvos 60-ies savivaldybių žemėlapyje nudažyta žaliai. Vienintelė. Dar trijose savivaldybėse santykinis dviejų savaičių sergamumo rodiklis nesiekia 50: Pagėgių rajono savivaldybėje per tą laiką patvirtinti 42, Plungės rajone – 43 ir Skuode – 45 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Prieš keletą savaičių šalyje būta daugiau pusės (apie 30) savivaldybių, kuriose sergamumo rodiklis neviršijo 100 naujų ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šį penktadienį skelbiama, kad tokių savivaldybių dabar yra 14. Ir tarp jų nėra nė vieno iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų, o iš kurortų į šį 14-tuką patenka tik Birštonas (per 14 pastarųjų dienų 100 tūkst. gyventojų – 74 nauji COVID-19 ligos atvejai).
 
Kituose šalies kurortuose, neslėpusiuose džiaugsmo, kad vos atlaisvinus karantino suvaržymus pasipylė gausybė užsakymų vietiniuose viešbučiuose, situacija dabar tokia: Palangoje sergamumo rodiklis (per dvi savaites iki šio penktadienio) – 116 atvejų 100 tūkst. gyventojų, Neringoje – 137 atvejai bei Druskininkuose – 174 atvejai. Telieka viltis, kad tie skaičiai nepadidės ir po savaitgalinio poilsiautojų antplūdžio.
 
Kaip penktadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Lietuvoje savaitinis naujų koronaviruso infekcijos atvejų pokytis, ketvirtadienį dar buvęs 20,6 proc., penktadienį paaugo iki 27,9 proc., ir per 14 paskutinių dienų šalyje 100 tūkst. gyventojų nustatyta 415,6 tokio atvejo.
 
Savaitės laikotarpiu atlikus 83 711 tyrimų dėl COVID-19 infekcijos, liga patvirtinta 7,8 proc. atvejų. Vilniuje teigiamų atvejų nustatyta 10,7 proc. (iš 24 984 tyrimų), Vilniaus rajone – 17,8 proc. (tyrimų apimtis – 3156). Mažiausiai, tik 1 proc., teigiamų ligos atvejų patvirtinta Kretingos rajono savivaldybėje (ištyrus beveik 800 ėminių), o per tas pačias 7 dienas Neringoje atlikus 96 tyrimus dėl COVID-19, negauta nė vieno teigiamo atsakymo.
 
Didžiųjų šalies savivaldybių teritorijose, išskyrus Vilnių bei jį žiedu juosiantį rajoną, sergamumo COVID-19 liga rodiklis nesiekia Lietuvos vidurkio. Kaune bei Kauno rajone per dvi pastarąsias savaites 100 tūkst. gyventojų nustatyti 364 nauji COVID-19 atvejai, Panevėžyje – 39 atvejai, Šiauliuose – 163 atvejai. Tačiau Vilniaus pusėje situacija kur kas sudėtingesnė: sostinėje šis rodiklis, oficialiosios statistikos duomenimis, šiuo metu siekia 835 atvejus, Vilniaus rajone – 898 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
 
Panašiai yra ir Visagine (894 atv.), kiek švelnesnė situacija Marijampolėje (810 atv.). Bet dviejose Lietuvos savivaldybėse, kur tikėtina, jokių atvykėlių bent artimiausiu metu nelaukiama, sergamumo rodiklis perkopė 1000: Širvintų rajone per 14 paskutinių parų 100 tūkst. gyventojų nustatyti 1053, Šalčininkų rajone – 1005 nauji COVID-19 užkrato atvejai.
 
Spalviniame savivaldybių žemėlapyje šiuo metu yra 13 juodų, panašiai tiek – geltonų ir dar daugiau tamsiau ar šviesiau raudonai paženklintų teritorijų. Kiek tą spalvų „išdėstymą“ gali paveikti skiepijimosi nuo COVID-19 tempai, kol kas anksti spręsti. Nes, pavyzdžiui, Širvintų rajone, kaip skelbiama, jau po kartą ar du pasiskiepijo 15,8 proc. gyventojų, tuo tarpu Šalčininkų rajone – 6,54 proc., o Visagine – 8,24 proc. bei Vilniaus rajone – 9,84 proc., tačiau COVID-19 situacija visose šiose savivaldybėse panašiai yra grėsminga.
 
Didžiųjų miestų lyderis vakcinavimo procese tebelieka Kaunas, kuris tikriausiai šį penktadienį jau bus paskiepijęs daugiau nei penktadalį savo gyventojų (o iki šios dienos – 19,15 proc.). Viena ar abiem vakcinos dozėmis iki penktadienio paskiepyta 14,6 proc. vilniečių, 15,7 proc. panevėžiečių, 14,87 proc. šiauliečių ir 13,82 proc. klaipėdiečių.
 
Daugybėje mažų šalies savivaldybių skiepijimo aktyvumas dar didesnis: Birštone viena ar abiem vakcinos dozėmis pasiskiepijo 27,78 proc., Neringoje – 27,8 proc., Druskininkuose – 21,56 proc., Jurbarke – 20,02 proc., Rokiškio rajone – 20,67 proc., Palangoje – 19,95, Biržų rajone – 19,66 proc., Utenos rajone – 18,83 proc. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.10; 00:30
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.