1950–1961 metais CŽV savo operacijomis aprėpė visą žemės rutulį. CŽV pastangos ir pinginės lėšos buvo nukreipiamos kinų nacionalistiniams partizanams Birmoje remti, tikintis, kad jiems pavyks įsitvirtinti tame placdarme komunistinės Kinijos kaimynystėje.
1950 metais JAV armijos papulkininkis Edvardas G. Lansdeilas (Edward Geary Lansdale) padėjo nuslopinti prokomunistinį maištą Filipinuose, finansuojant Ramono Magasaso politinę kampaniją, kuris iš pradžių gavo gynybos ministro postą, o vėliau buvo išrinktas prezidentu.
CŽV agentai 1952 metais nuvertė Egipto karalių Faruhą ir iškėlė į valdžią Gamalį Abdel Naserą.
1953 metais CŽV ekspertas Artimųjų Rytų klausimais Kermitas Ruzveltas organizavo Irano premjero Mohamedo Mosadyko nuvertimą ir grąžino į sostą Mohamedą Rezą Pechlevį.
1954 metais CŽV surengė pusiau karinę operaciją Gvatemalos kairiajam prezidentui Jakobui Arbenzai Guzmanui nuversti. Pastarasis buvo padaręs didelę klaidą, užsipuolęs kompaniją „United Fruit Ko“, kuri buvo Amerikos „dolerinės diplomatijos“ laidas.
Operacija buvo vykdoma vadovaujant dar vienam Jeilio auklėtiniui Č. Treisiui Barisui, (Tracy Barris) kuriam padėjo USS veteranas E. Hovardas Hantas (E. Howard Hunt).
Reikia pasakyti, kad to meto Amerikos visuomenė mažai ką žinojo ne tik apie CŽV veiklą, bet ir apie patį tos organizacijos egzistavimo faktą. O informacija apie slaptas operacijas į plačiąją spaudą kartais patekdavo.
Todėl prezidentas Dvaitas Eizenhaueris buvo labai susirūpinęs, kad paprasti amerikiečiai gali neigiamai reaguoti, jeigu jie staiga sužinos apie slaptas „šaltojo karo“ spyruokles. Jis sukvietė komisiją, vadovaujamą dimisijos generolo leitenanto Džeimso Dulitlo (antrojo pasaulinio karo didvyrio, organizavusio įžūlų amerikiečių oro antskrydį virš Tokijo) ir paprašė įvertinti, ar tikslinga rengti slaptas operacijas.
„Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos nenori nunykti kaip valstybė, – sakoma apibendrinančioje Dž.Dulitlo ataskaitoje, – tradicinė „sąžiningo žaidimo“ politika turi būti peržiūrėta. Mums reikia visapusiškai plėtoti šnipinėjimo ir kontršnipinėjimo tarnybas, mokytis ardomosios veiklos, diversijų ir mūsų priešų naikinimo įmantresniais ir veiksmingesniais metodais, nei tie, kurie naudojami prieš mus“.
1960 metų gegužę Dvaito Eizenhauerio baimė, kad nacija anksčiau ar vėliau sužinos apie Amerikos specialiųjų tarnybų slaptąjį karą, jau buvo reali. Nuo 1956 metų liepos lėktuvai – šnipai U-2, sukurti vadovaujant CŽV ir asmeniškai Ričardui Biseliui, ramiai skraidė virš Sovietų Sąjungos, bet štai 1960 metų gegužės 1-ąją vienas lėktuvas, pilotuojamas Frensio Hario Pauerso, buvo numuštas Sovietų raketos „žemė – oras“ danguje virš Sverdlovsko. Iš pradžių amerikiečiai bandė paskleisti priedangos legendą, kad tai buvęs orų žvalgybos lėktuvas, kuris paprasčiausiai nuklydo nuo kurso.
Bet išlikęs gyvas F.Pauersas prisipažino rusams, kad dirbo CŽV naudai.
„Ta U–2 istorija buvo pirma didelė CŽV nesėkmė, ir jos dėka daugelis amerikiečių pirmą kartą sužinojo, kad jų vyriausybė užsiima šnipinėjimu, – rašė savo knygoje „Gegužės diena“ istorikas Maiklas Bešlosas (Michael Beschloss,„Mayday“, 1986). – 1960 metų gegužę daugeliui amerikiečių pasidarė aišku, kad jų šalies lyderiai ne visada sako absoliučią tiesą“.
O tuo metu brendo dar viena slapta operacija: komunistinės Kubos lyderio Fidelio Kastro nuvertimo planas. Ją iš Dvaito Eizenhauerio paveldėjo naujas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džonas F. Kenedis.
2014.04.17; 06:15
