Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. LR Konstitucijos 25 str. skelbia, kad <žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas>.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) gauna nevyriausybinių organizacijų ir piliečių skundų, kad šia pamatine nuostata dažnai nesivadovauja privačių žiniasklaidos priemonių savininkai.
Tačiau ypač neramina, kad teisę laisvai reikšti įsitikinimus riboja ir mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), kurio priedermė stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga.
Be kitų uždavinių, ji privalo <stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą> (3 str.1 dalis). Tame pačiame straipsnyje nurodyta, jog <LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės>. Įstatymo 4 str. 1 dalyje nurodyta, kad <LRT radijo ir televizijos […] programos turi būti skirtos […] įvairių įsitikinimų žmonėms.
LRT radijo ir televizijos programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse programose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras>.
Tokiu būdu Įstatymas suteikia nacionaliniam transliuotojui ne tik visišką kūrybos laisvę, bet ir atsakomybę už žodžio laisvę, demokratiją, nešališkumo principų laikymąsi, draudimą įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms, priedermę atspindėti įvairias politines pažiūras ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. buvo priimta, o 2015 m. patikslinta 2012–2017 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valstybinė programų strategija. Joje pabrėžiamas programų atvirumas ir skaidrumas, objektyvumo, demokratijos ir nešališkumo principai (1.6. p.), numatomos LRT programų laidos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairių įsitikinimų žmonėms (1.7 p.), pabrėžiama, kad LRT kuriama produkcija turi atliepti visų šalies regionų, bendruomenių interesus, poreikius ir lūkesčius (2.1 p.). LRT į savo veiklą, programų bei laidų kūrimą privalo įtraukti visuomenę, jos skirtingas grupes ir aktyviausius dalyvius (2.4. ).
Tačiau akivaizdu, kad nacionalinis transliuotojas nesilaiko nei minėtų Įstatymo nuostatų, nei patvirtintos LRT valstybinės programų strategijos. LRT rengiamose ir transliuojamose programose bei laidose įsigali šališkumas, laidų dalyviai atrenkami pagal priklausymą proteguojamų politinių pažiūrų ir įsitikinimų visuomenės grupėms – pastarosioms skiriama neadekvačiai daugiau laiko eteryje, o kitoms visuomenės grupėms atstovaujantys asmenys neturi galimybės (nekviečiami) dalyvauti LRT rengiamose laidose.
Šališka nacionalinio transliuotojo laikysena ypač išryškėjo piliečiams pasinaudojus LR Konstitucijoje (4 ir 33 str.) įtvirtina tiesioginės demokratijos teise – inicijuoti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims draudimo. LRT ignoravo LR Referendumo įstatymo nuostatas (17 str.) nesuteikdama pakankamai laiko iniciatyvinei grupei naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos eterio laiku.
Nedemokratiškas ir ribojantis žodžio laisvę LRT elgesys pasireiškė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai nepritarus LR Seime svarstomam vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui (XIIP-1653(2)), kuriuo siekta atverti galimybę asmens tapatybės dokumentuose piliečių vardus ir pavardes rašyti ne lietuviškais rašmenimis.
2015 m. birželio 17 d. laidoje „Dėmesio centre“ pažeidžiant proporcingumo ir objektyvumo kriterijus į debatus buvo pakviesta šios komisijos pirmininkė D. Vaišnienė ir trys jos oponentai, kurie akivaizdžiai menkino lietuvių kalbos reikšmę ir svarbą valstybingumui (Konstitucijos 14 str. nurodyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba), o pastarųjų pažiūroms atvirai pritarė ir laidų vedėjas, skyręs daugiausia laidos laiko oponentų pasisakymams, nors bet kokį šališkumą draudžia Įstatymas (4 str. 1 dalis).
Nuomonių laisvę ribojančios nuostatos LRT programų rengėjai laikėsi svarstant LR Seime greitųjų vartojimo kreditų įstatymo pataisas. Į LRT laidas išsakyti nuomonę dėl minėto įstatymo projekto tariamos žalos verslui buvo kviečiami finansinio verslo bendrovių atstovai, o jų oponentams, ekonomistams ir įstatymo pataisų rengėjams, ginantiems viešąjį interesą, tokia galimybė nebuvo suteikta. Nepaisant, kad greitieji kreditai yra skaudi socialinė problema, sparčiai didinanti gyventojų socialinę atskirtį ir skurdą, kad greitųjų kreditų bendrovėms įsiskolinę žmonės praranda paskutinį būstą, atsiduria socialiniame užribyje, emigruoja iš Lietuvos, kai kurie iš jų baigia gyvenimą savižudybe.
Analogiškai LRT programų rengėjai elgėsi VRK įregistravus visuomenininkų Iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ įstatymo projektą dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo. Buvo ribojama arba pateikiama šališka (negatyvi) informacija, nors LRT Strategijoje (įžanga) nacionalinės tapatybės įtvirtinimas laikomas vienu iš svarbiausių uždavinių.
Netoleruotinas LRT programų rengėjų bei vedėjų šališkumas pasireiškė ir svarstant Lietuvos socialinio modelio (Darbo kodekso) projektą. LRT laidose daugiausia eterio laiko buvo skiriama Laisvosios rinkos instituto ir kiti kraštutinai liberalių pažiūrų bei „tradicinių“ profesinių sąjungų atstovų pasisakymams. Tuo būdu buvo ribojama pažiūrų ir nuomonių įvairovė, nekviečiami į laidas bendruomeniškumą, socialinį solidarumą ir kitas visuomenines vertybes deklaruojančių organizacijų atstovai.
Ypač LRT programų bei laidų rengėjų nuostata riboti objektyvios informacijos sklaidą pasireiškė 2016 m. sausio 9 d. Vilniaus Forumo – konferencijos „Inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių grėsmių akivaizdoje“ metu. LRT šio renginio demonstratyviai nepastebėjo, neinformavo apie tai visuomenės ir nesurengė nė vienos diskusijos. Jame dalyvavo iškilūs intelektualai, visuomeninių judėjimų atstovai, buvo aptariamos svarbiausios Lietuvos problemos ir uždaviniai, kurie, be kita ko, įtvirtinti 2012–2017 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valstybinėje programų strategijoje.
Forumas nagrinėjo masinės gyventojų emigracijos, didėjančios ekonominės ir turtinės gyventojų nelygybės, keliančios grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, tautinės tapatybės naikinimo ir kitas visuomenės gyvenimo problemas (primename, kad nacionalinių vertybių išsaugojimas 2012-2017 m. LRT Strategijoje laikomas svarbiausiu LRT uždaviniu, joje nurodoma, kad LRT <neturi likti […] visuomenės segmentacijos […] didėjančių socialinių skirtumų […] emigracijos, prognozuojamos imigracijos […] nuošalyje.). Forume buvo išreikštas nepasitikėjimas šalies politinių partijų (ypač liberaliosios krypties) gebėjimu atstovauti tautos ir valstybės interesams (visuomenės apklausos duomenys rodo, jog politinėmis partijomis pasitiki vos keli procentai gyventojų).
LRT programų rengėjai sąmoningai ignoravo Forumo diskusijas, kurių temos tiesiogiai susijusios su LRT Strategijos įgyvendinimu. Net ir dėl asmeninių ar partinių interesų nepriimtina tikrovė nėra pakankamas pagrindas nacionaliniam transliuotojui riboti visuomenei objektyvią ir nešališką informaciją. Todėl konstatuojame, kad LRT programų užsakovų bei rengėjų pažiūros ir laikysena akivaizdžiai nesutampa su Strategijoje keliamais uždaviniais ir su Įstatyme įtvirtintais žodžio laisvės, nešališkumo, objektyvumo bei kitais pamatiniais demokratijos principais.
Užuot kryptingai įgyvendinę LRT Strategijoje nustatytus uždavinius, LRT programų rengėjai renkasi „sensacingos“ informacijos sklaidą. Pvz., akivaizdžiai perdėtas dėmesys parodytas abejotino profesionalumo, nei istorikų, nei mokslininkų nerecenzuotai R. Vanagaitės knygai, kuri akivaizdžiai iškraipo istorijos faktus, skaldo visuomenę, kursto tautinę nesantaiką, tuo būdu talkindama Lietuvai nedraugiškoms valstybėms.
LŽTKC atkreipia LR Prezidentės ir LR Seimo frakcijų dėmesį, kad LRT Strategijos kontrolę vykdo Įstatymo 9 str. 2 dalies pagrindu sudaryta LRT taryba (ją sudaro Prezidento bei Seimo skirti atstovai (po 4 narius), po 1 narį skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija). Būtent LRT taryba yra aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams (Įstatymo 10 str. 1 dalies 5 p. nustato, kad LRT taryba prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi transliuotojui teisės aktuose keliamų reikalavimų).
Atsakomybė dėl LRT šališkumo, neobjektyvumo, įvairių pažiūrų ir įsitikinimų sklaidos suvaržymų tenka LRT tarybos nariams, kurių pareiga prižiūrėti, kaip įgyvendinami LRT Strategijoje keliami uždaviniai ir Įstatymo reikalavimai.
LŽTKC atkreipia dėmesį, kad LRT administracijos, programų rengėjų bei kūrėjų darbų atitiktį Įstatymo nuostatoms ir LRT Strategijos uždaviniams kontroliuoja LRT taryba. Todėl Lietuvos Respublikos Seimas, jo frakcijos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turi pareikalauti, kad LRT taryba tinkamai vykdytų Įstatymo nustatytą prievolę užtikrinti, kad nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT Strategijoje iškeltus uždavinius, garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių žodžio ir informacijos laisvę bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintas demokratijos, objektyvumo, pažiūrų įvairovės ir įsitikinimų bei nešališkumo nuostatas.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – VYTAUTAS BUDNIKAS
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – ROMUALDAS POVILAITIS
Piliečių gynybos paramos fondas – STASYS KAUŠINIS
Lietuvos Helsinkio grupė – STASYS STUNGURYS
Nepartinis demokratinis judėjimas – KRESCENCIJUS STOŠKUS
Kreipimuisi pritaria:
|
ANTANAS BURAČAS |
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos garbės pirmininkas, LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys |
|
BRONIUS GENZELIS |
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" signataras |
|
ALVYDAS PAULIUKEVIČIUS |
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius |
Nurodytų asmenų pritarimą išvadoms tvirtinu: Piliečių gynimo paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis.
Šis LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO KREIPIMASIS sausio 29-ąją buvo išsiųstas: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai.
2016.01.31; 07:45
