Minint atkurtos Lietuvos 100 metų jubiliejų prisimename tuos, kurie kūrė modernią Lietuvos valstybę. Šiame kūrybos procese ypatingą svarbą turėjo įstatymus leidžiantis organas – Lietuvos Respublikos Seimas.
Prasidėjus bolševikinei ir Vokietijos nacistinėms okupacijoms nukentėjo daug Lietuvos žmonių, tame tarpe buvusių Seimų narių. Ypač didelės pagarbos nusipelno tie, kurie buvo okupantų sušaudyti arba kitaip nukankinti.
Manytume, tikslinga Seime matomoje vietoje patalpinti nužudytų jų seimų narių Atminimo lentą. Lentoje turėtų būti nurodyta kokį Seimą atstovavo, vardas pavardė, gimimo ir žūties datas, trumpas žūties aplinkybes.
Steigiamasis Seimas 1920.05.15-1922.10.06
Vytautas Bičiūnas, 1893.08.20 – 1942.11.04,
Kazys Bizauskas, 1892.02.15-1941.06.20
Voldemaras Vytautas Čarneckis, 1893.01.09 – 1942.11.04
Kazys Jokantas, 1880.10.23 – 1942.08.25
Zigmas Starkus, 1892.10.15 – 1942.08.25
Antanas Tamošaitis, 1894.08.18 – 1940.metų pabaigoje
Taip turėtų būti įvardinti visi vėlesnių Seimų sušaudyti ir nužudyti nariai.
Primename, kad 2012-09-05 kreipėmės į Lietuvos vadovus tarp kurių ir į LR Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę nutarimu „Dėl sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų ir komunizmo aukų atminimo įamžinimo“. Šio laiško 5 punkte rašėme „LR Seimas privalėtų pagerbti nužudytus ir kentėjusius tremtyje Seimo narius“.
Pastebime, kad 2014-04-02, 2014-08-11,2014-09-17, 2014-11-06,2015-02-18, 2015-05-13, 2015-1104 ir 2016-05-18 buvo kreiptasi ir prašoma įamžinti nužudytus ministrus. Seimas neteikė pasiūlymų.
Informuojame, kad Vyriausybė sprendžia sušaudytų ministrų įamžinimo klausimus.
Pasirašė – Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus Tarybos pirmininkas L. Kerosierius, Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis, Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas.
2017.02.08; 18:39
