Atminimo lenta – kunigui Česlovui Kavaliauskui


Print

Širvintose, prie Taikos gatvės 10-to namo 2013 m. liepos 20 d. atidengta atminimo lenta, skirta kunigo, teologo, poeto, Biblijos iš graikų kalbos vertėjo, pamokslininko, politinio kalinio, Vyčio Kryžiaus Riterio ordininko Česlovo Kavaliausko 90-ies metų sukakties proga.

Atminimo lenta buvo pritvirtinta prie namo sienos, kurio savininkas yra garbaus amžiaus, devintą dešimtį pradėjęs buvęs Norilsko politinis kalinys Vytautas Matijošius.

Kunigas Č.Kavaliauskas šiame name gyveno 1988–1989 ir 1991–1992 metais. Atminimo lentą pašventino buvęs Širvintų klebonas monsinjoras Juozapas Dabravolskas, mintimis ir prisiminimais apie kunigą dalinosi jo sūnėnas akademikas Antanas Buračas, kunigas altaristas Antanas Černa, namo šeimininkas Vytautas Matijošius, keletą žodžių ta proga teko tarti ir šių eilučių autoriui.

Kartu dalyvavo kunigo giminės, pažįstami širvintiškiai. Pasibaigus kalboms, buvo sugiedoti himnas ir giesmė „Marija, Marija“, plevėsavo, laikoma skauto Justo, LLKS vėliava. Pasibaigus kalboms, prie kavos puoduko, paprašiau V.Matijošiaus perskaityti Č.Kavaliausko sukurtą himną Norilsko sukilėliams.

Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo,

Bunda Vytis – galingas, rūstus!

Mūsų kruviną priesaiką girdi

Šiaurės uolos, Norilsko dangus.

Dzūkų girios, Žemaičių arimai

Ir Aukštaičių melsvi ežerai,

Nepaliksime jūsų vergijoj,

Kils į kovą šiaurės kaliniai.

Nesileido saulutė tą dieną

Už aukštųjų Norilsko kalnų,

Vyrai ryžosi durtuvų sieną

Laužt krūtinėmis savo kartu.

Tėviškėlės laukų pasiilgę,

Merkės lino melsvieji žiedai.

Rausvos rožės krūtinę suvilgė –

Krito narsūs šiaurės kaliniai.

Vytautas skaitydamas labai susijaudino, prisiminimai užspaudė gerklę ir jis baigė jį skaityti su ašaromis akyse.

Kun. Č. Kavaliauskas praėjo sunkų katorgininko kelią, tačiau savo intelektu, nepaprastais gabumais pranoko visus. Jis mokėjo penkiolika kalbų, polemizavo su marksistine religijos ir Bažnyčios kritika, kritikavo egzistencializmo, teosofijos ir reinkarnacijos teorijas, skelbė fizikos, matematikos ir astronomijos mokslų naujoves bei šių mokslų ryšį su gamta, su Kūrėju.

Visi sulaikydami kvapą klausėme jo samprotavimų radijo laidose „Mažoji studija“. Jis savo esybe įrodė ir patvirtino evangelijos žodžius „nėra didesnės meilės gyvybę už draugus atiduoti” ir jis tai rodė savo gyvenimo kelyje, ypatingai tai įrodė kaip politinis kalinys.

Šiais metais patriotinė Lietuva pažymi 60-ąsias Norilsko ir Vorkutos politinių kalinių sukilimų metines. Lietuviai šiuose sukilimuose įvardinami kaip vieni iš sukilimų vedlių.

Norilsko sukilimo organizavime ypač pasižymėjo kun. Č.Kavaliauskas ir advokatas Vaclovas Zubkevičius. Jų peticijose buvo tokie reikalavimai: pašalinti nuo barakų langų grotas, nerakinti jų nakčiai, panaikinti nuo kalinių aprangos numerius, aštuonių valandų darbo diena, bylų peržiūrėjimas, pasimatymai su artimaisiais.

Streikas tęsėsi 35 dienas, žuvo 115 kalinių, 226 sužeisti, bevardžiame kape – 150 streikininkų. Sukilimas vyko ir Vorkutoje: žuvo 66, sužeisti 134 kaliniai, tarp žuvusiųjų 23 lietuviai. Tai davė akstiną vėlesniam, 1955 metų sukilimui Vorkutoje, kurio metu aukų skaičius jau buvo nežymus. Sovietinė valdžia turėjo paklusti kalinių reikalavimams, nes jie nėjo į darbą, o tai žlugdė sovietinę sunkiąją pramonę.

Šimtams tūkstančių kalinių buvo peržiūrėtos bylos, leista apsigyventi už zonos, palengvintas režimas.

Kunigas Č.Kavaliauskas buvo išvežtas kaip sukilimo organizatorius į kasyklas Magadanan. Beje, 47 Vorkutos sukilimo organizatoriai buvo patalpinti į baisiausią Vladimiro kalėjimą. Beje, šiame kalėjime buvo nukankintas arkivyskupas Mečislovas Reinys. Kunigui Č.Kavaliauskui likimas lėmė skerdynėse išlikti gyvam, sukaupti daug žinių, kad mes galėtume išvysti jo neišsenkamus mokslo klodus knygose, vertimuose atgimusios Lietuvos žiniasklaidoje bei per gyvą žodį radijo laidose.

Kunigo atminimas Širvintose paminėtas jo gimimo dieną, – liepos 20-ąją. Prieš dieną Lietuvoje buvo paminėtas ir kunigo Broniaus Laurinavičiaus, žuvusio pagal KGB užsakymą po automašinos ratais, atminimas. Jis žinojo čekistų užmačias.

Prieš savo žūtį testamente rašė: „Norėjau nuoširdžiai garbinti Dievą, ginti skriaudžiamuosius. Norėjau reikalingiems pagalbos padėti, juos pamokyti, bet, jeigu nesugebėjau, prašau gerąjį Dievą, kad man atleistų“. Tai parašė 1981 m. liepą, žuvo lapkritį.

Dera priminti pagrindinį kunigo Č.Kavaliausko paminėjimo Širvintose iniciatorių, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narį, Laisvės kovų dalyvį mons. Juozapą Dabravolską. Jam kunigaujant Inturkėje sovietiniais laikais buvo leidžiamas pogrindinis mūsų leidinys „Varpas“.

Jis tuo metu rizikavo ne tik laisve, bet ir gyvybe, nes priglaudė KGB ieškomą ginkluotą „Varpo“ leidėją Vytautą Vaineikį. Monsinjoras garbingas ne tik tuo. Jo pastangomis restauruota Širvintų bažnyčia, paauksuoti altoriai, šventoriuje pastatyti nepaprasto grožio kryžiai, pastatytos naujos klebonijos, pastatydinta Kiauklių bažnyčia.

Perkėlus mons. Juozapą į Šešuolius, apleista bažnyčia sušvito nepaprastu grožiu, greitai jos langus pakeis vitražai. Jo tikslas yra dar atidengti atminimo lentas Joniškyje ir Dubingiuose, kur kunigavo Č. Kavaliauskas. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga tikisi, kad Inturkės bažnyčios sienoje bus atidengta atminimo lenta „Varpo“ leidėjams. Šiais metais mons. J.Dabravolskas žymi savo amžiaus pusapvalį jubiliejų. Linkėkime jam dar kilnių darbų Tėvynės labui.

Lietuvoje buvo ir yra daug garbingų kunigų, tačiau dėl mūsų aplaidumo, abejingumo, bažnyčios hierarchų neįvertinimo, jų kilnūs darbai nepelnytai keliauja į užmarštį. Pagarba ir padėka tiems, kas pasirūpina jų atminimo įamžinimu.

Nuotraukoje: kunigas Česlovas Kavaliauskas.

Straipsnio autorius Jonas Burokas yra LLKS valdybos pirmininkas.

2013.07.25


Prisijunkite prie diskusijos