Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog Kauno apygardos prokurorai, atlikdami ikiteisminį tyrimą vadinamojo auksinio tualeto byloje siūlo įvertinti trijų aukštas miesto savivaldybėje pareigas užimančių atstovų – mero pavaduotojo R. Mikaičio, administracijos direktoriaus V. Gudėno ir Antikorupcijos komisijos pirmininko R. Kaminsko – veiklą.
Žiniasklaida remiasi Kauno apygardos prokuratūros informacija, kuri atskleidžia ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Prokuratūros pateiktame dokumente Kauno merui tvirtinama, kad Antikorupcijos komisijos pirmininkas R. Kaminskas apie galbūt vykdomą neteisėtą veiką žinojo dar tuo metu, kai reali 0,5 mln. litų turtinė žala nebuvo padaryta. Kai kurių atsakingų asmenų vieši pasisakymai šiuo klausimu verčia sunerimti.
Kauno miesto gyventojai turi žinoti tiesą, nes dėl Prokuratūros atstovų iškreiptai interpretuojamų faktų Antikorupcijos komisijai ir jos pirmininkui R. Kaminskui nepelnytai metamas kaltumo šešėlis.
Prokurorams tenka priminti, kad Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, ji nevykdo operatyvinės veiklos kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tačiau Komisija pirmoji reagavo į spaudoje pasirodžiusią informaciją ir dar 2008 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną, „prašydama pateikti turimus duomenis, susijusius su Savivaldybėje įvykusiomis procedūromis ir priimtais sprendimais dėl viešojo tualeto įrengimo prie Kauno pilies“.
Prokuratūra, remdamasi LR Prokuratūros įstatymo 19 str. (Viešojo intereso gynimas) suteikiama teise, galėjo imtis žiniasklaidoje plačiai viešinamos problemos tyrimo, reaguoti savo iniciatyva, kaip pasielgė Antikorupcijos komisija. Bet prokurorai delsė iki 2009 m. sausio 23 dienos, kai Komisija pateikė prokuratūrai savo kruopščiai atlikto tyrimo išvadą.
Kyla klausimas, kodėl prokuratūra delsė? Komisija ar prokuratūra galėjo greičiau imtis užkardomųjų veiksmų? Nežiūrint į tai, kad Komisijos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį, ji nuveikė didžiulį darbą. Su atlikto tyrimo išvada visuomenė gali susipažinti ir susidaryti savo nuomonę skaitydama specialius tinklalapius, kur visa Antikorupcijos komisijos medžiaga – vieša. Reikia pabrėžti dar vieną aspektą, kad ir gavusi pakankamai išsamią Komisijos tyrimo išvadą, Prokuratūra šį klausimą tyrė dar metus laiko.
Slogų įspūdį palieka vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio pasirašytame rašte painiojama faktinė medžiaga. Teigiama, kad Antikorupcijos komisijos pirmininkui R. Kaminskui periodiškai buvo teikiami dokumentai apie viešo tualeto pirkimą, tai grindžiama savivaldybės raštais, tačiau minimi dokumentai atskleidžia tik tai, kad jie rašyti paties Antikorupcijos komisijos pirmininko vardu (omenyje turimi pareiškimai ir paklausimai dėl informacijos tualeto klausimu). Taip interpretuojant faktus greičiausiai tikimasi sumenkinti Komisijos veiklą, paryškinant neva jos akylumo stoką tiriant šį klausimą.
Neturint įrodymų, koks pagrindas kreiptis į prokuratūrą? Akivaizdu, jog primetami kaltinimai sąmoningu delsimu informuoti ar neveiklumu yra nepagrįsti. Dar daugiau – šie klausimai turėtų būti pateikti pačiai Kauno apygardos prokuratūrai.
Pabaigai reikia pasakyti, kad vyriausiasis prokuroras K. Betingis rašte teigiamai įvertino R. Kaminsko iniciatyvą tiek vykdant tiesiogines pareigas, tiek ir pilietines, nes gavus R. Kaminsko pranešimą bei atlikto patikrinimo išvadą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nuotraukoje: straipsnio autorius – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys R. Kaminskas
2010.05.20
