Bukareštas, birželio 10 d. (AFP-ELTA). Devynios Vidurio ir Rytų Europos šalys penktadienį paprašė NATO sustiprinti savo rytinį sparną atsižvelgiant į Rusijos invaziją Ukrainoje.
Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos vadovų susitikimas buvo surengtas Rumunijos sostinėje Bukarešte likus mažiau nei trims savaitėms iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Madride.
„Atsižvelgiant į padidėjusį pavojų saugumui Rumunijoje ir Juodojoje jūroje, vieningas ir subalansuotas NATO rytinio flango stiprinimas tampa dar skubesnis ir svarbesnis“, – sakė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas susitikimo, kuriam jis pirmininkavo kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, pradžioje.
Atlanto aljanso aukščiausiojo lygio susitikime bus parengta „ilgalaikė vizija, kurioje kolektyvinė gynyba ir 5 straipsnis taps veiksmų pagrindu“, – pabrėžė K. Iohannisas, pasisakydamas už „reikšmingą atgrasymo ir gynybos pozicijos pertvarkymą“.
NATO 5 straipsnyje kalbama apie kolektyvinę gynybą ir teigiama, kad vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dėl sveikatos problemų buvo priverstas praleisti šį mėnesį vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau jis dalyvaus debatuose internetu.
Bukarešte atstovaujamų devynių šalių vadovai taip pat aptars Rusijos invazijos poveikį NATO „pažeidžiamų partnerių“, įskaitant Moldovą ir Sakartvelą, saugumui.
Trečiadienį kalbėdamas telefonu su Lenkijos prezidentu A. Duda, JAV prezidentas Joe Bidenas dar kartą patvirtino JAV įsipareigojimą užtikrinti NATO rytinio flango saugumą ir išreiškė viltį, kad Bukarešto susitikimas bus „sėkmingas“, pranešė Baltieji rūmai.
Siekiant atgrasyti Rusiją, 2017 metais NATO Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavo tarptautines kovines grupes. Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, karinis aljansas ten pasiuntė pastiprinimą.
Praėjusį mėnesį JAV vadovaujamo aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pareiškė, kad NATO nebėra saistoma ankstesnių įsipareigojimų susilaikyti nuo pajėgų dislokavimo Rytų Europoje.
Maskva, užpuolusi Ukrainą ir sustabdžiusi dialogą su aljansu, „panaikino bet kokį NATO ir Rusijos steigiamojo akto turinį“, sakė M. Geoana agentūrai AFP.
Pagal 1997 metų Steigiamąjį aktą, kuriuo siekta iš naujo sureguliuoti Rusijos ir NATO santykius, abi pusės susitarė dirbti, kad „užkirstų kelią bet kokiam potencialiai grėsmingam įprastinių pajėgų telkimui sutartuose Europos regionuose, įskaitant Vidurio ir Rytų Europą“.
2022.06.11; 08:00
