Informacinės erdvės stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginė komunikacijos departamento (SKD) analitikai atkreipia dėmesį, kad nors situacija dėl viruso COVID-19 normalizuojasi, vis vien kuriamos naujos dezinformacijos. Šį kartą dezinformacijos platintojai taikiniu pasirinko Vakarų valstybių žiniasklaidą ir žurnalistus, neva šie iškraipo realią COVID-19 situaciją Rusijoje ir pandemija pasinaudoja šios valstybės atžvilgiu priešiškai propagandai skleisti.
Šie dezinformaciniai pasakojimai „grindžiami“ teiginiais, kad neva Vakarai negali pripažinti, jog Rusija „geriau“ susitvarko su epidemija, o jos oficialia COVID-19 statistika abejojantys ir klausimą apie galimą realių duomenų slėpimą keliantys naujienų agentūros „Bloomberg“ straipsniai kaltinami kaip neva siekiantys nukreipti dėmesį nuo specialiai „mažinamų“ mirusiųjų skaičių Vakarų šalyse.
Gegužės 15–21 d. SKD analitikai nustatė 78 informacinius incidentus. Iš viso nuo vasario 1 d. iki gegužės 21 d., Lietuvos kariuomenės pranešime pateikiamais duomenimis, nustatyta apie 1 248 skirtingų tipų informaciniai incidentai, skleidžiami elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis, kurie yra susiję su COVID-19.
Kaip ir ankstesniu laikotarpiu, fiksuojami bandymai diskredituoti ir sumenkinti Lietuvos valstybę bei jos pastangas stabdyti koronaviruso plitimą, mūsų šalies narystę ES ir NATO, strateginius partnerius bei sąjungininkus, kritikuojamas Baltijos šalių sprendimas tarpusavyje atverti sienas, siekiama kurstyti šalies piliečių priešiškumą strateginės infrastruktūros ir 5G ryšio plėtrai. Taip pat tęsiamos ankstesnės dezinformacijos naratyvinės linijos, skleidžiamos įvairios realybės neatitinkančios sąmokslo teorijos, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kaltinamas teiginiais, kurie yra neva Vakarų šalių vykdomo informacinio karo ir psichologinio spaudimo prieš Rusijos Federaciją išraiška.
Pasak Lietuvos kariuomenės analitikų, tokiais dezinformacijos ir melagingos informacijos pasakojimais siekiama neutralizuoti Lietuvos visuomenės kritinį mąstymą, didinti atskirtį tarp valstybės bei jos piliečių, ugdyti žmonių nepasitikėjimą ES ir NATO bei šių organizacijų valstybėmis narėmis, stabdyti naujų komunikacijų infrastruktūros plėtrą, kurstyti nesankcionuotas protesto akcijas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.05.24; 17:55
