„Lietuvos statistika kelia nerimą: savižudybių procentas, patyčių aukų skaičiai, socialinė atskirtis aiškiai rodo, kad visuomenė dvasiniame, etiniame lygmenyje kraujuoja. Bet ar darome ką nors reikšmingo tam, kad pakeistume padėtį?“, – renginio pradžioje sakė D. Nausėdienė.
„Į materialiąją, fizinę, finansinę plotmę gilinamės gana stipriai. Mes tai darome nuosekliai, intensyviai ir iš širdies. Mums gana aiškūs materialiojo, konkurencinio pasaulio dėsniai. Jie yra gana aiškiai suvokti. Visuomenės, valstybės, politinių, verslo ir kitų institutų pastangomis jie yra nuolat struktūrizuojami, valdomi, tvarkomi. Priežastiniai pasekminiai ryšiai analizuojami ir akcentuojami kaip visuomenėms patys svarbiausi ir kertiniai. Kertiniai jie tikrai yra, bet ar svarbiausi? Šiandien visi jaučiame ir kartais identifikuojame aštrų skausmingą sielos skausmą, dvasinį alkį. Orumo pažeidimus. Kiekvienas savaip“, – kalbėjo pirmoji ponia.
Puoselėjant lūkestį ne tik kalbėti apie problemas, bet ir išgirsti bei suprasti vieni kitus, o tada ir veikti, į renginį buvo pakviesti įvairių nevyriausybinių ir profesinių organizacijų atstovai, politikai, visuomenininkai, žiniasklaida.
Pranešimą „Žmogaus orumo sampratos problematika Lietuvoje“ skaitė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešojo administravimo katedros profesorė, vyriausioji mokslininkė prof. dr. Ilona Tamutienė, kuri yra ir Šv. Juozapo parapijos vaikų orumo rėmimo programos vadovė.
„Šiandien daug kalbama apie žmonių, ypač vaikų teises. Sukurta visa biurokratinė mašina joms užtikrinti. Tačiau, kai prireikia, pavyzdžiui, nupirkti nepasiturinčios šeimos vaikui mėnesinį autobuso bilietą – nėra nei vienos institucijos, kuri tai darytų“, – kalbėjo konferencijoje profesorė.
Dr. Giedrė Širvinskienė, Krizinio nėštumo centro konsultantė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, skaitydama pranešimą „Pagarba vaikui iki gimimo, mamai ir šeimai: iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje“, akcentavo naujojo stereotipo įsitvirtinimą, kuriuo abortas visuomenėje vertinamas kaip moters teisė bei pasirinkimas, ignoruojant faktus, jog tai dažnai yra socialinio, ekonominio, psichologinė psichologinio spaudimo pasekmė.
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė, kalbėdama apie pagyvenusių žmonių aktualijas pranešime „Orus senjoras – saugi visuomenė“, pabrėžė, kad vyresni žmonės yra tas visuomenės pagrindas, kuris teikia stabilumą.
Dr. Vladas Gaidys, visuomenės nuomonės ir tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas pasidalijo statistiniais duomenimis pranešime „Lietuvos gyventojų pasitenkinimas savo gyvenimu bei pasitikėjimas valstybe“.
Ši konferencija, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, – tai tęstinio projekto pradžia. Pirmoji ponia ketina nuolat grįžti prie orumo klausimo, rengti forumus ir konferencijas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.10.30; 05:47
