Kastytis Stalioraitis
Nurimome, pagaliau. Turime Prezidentą, demokratiniu būdu išrinktą. Nors mano simpatijos buvo Ingridos Šimonytės pusėje, visada sakiau, kad neverksiu, jei prezidentu taps Gitanas Nausėda. Kaip ir daugelis. Svarbu tik, kad jis nenueitų Vokietijos Kanclerio Gerhardo Šrioderio keliu (į Vladimiro Putino Rusiją).
Bet ir be jo Vokietija liko Vokietija. Pernelyg daug saugiklių įdėta sutartyse su ES ir NATO, kad kas nors net Lietuvoje galėtų pakreipti užsienio politiką netikėta linkme. Nors Seimo daugumos bandymai matomi plika akimi. Tai ir bandymai kontroliuoti Lietuvos Banką su visokiomis „tyrimo komisijomis”, tai ir veržimasis pajungti LRT finansinę priklausomybę nuo Seimo daugumos per biudžeto priėmimą, tai ir bandymai įvesti naujus LRT kontroliuojančius „organus”, visko neišvardysiu.
Lietuvos reprezentacijai fiziniu ir protiniu aspektu Gitanas Nausėda gėdos nedaro. Atvirkščiai. Ar aš suklydau, bet jis atrodo visa galva aukštesnis už visus iki vieno šiuo metu esamus ES ir NATO valstybių vadovus. Visada išsiskirs bendrose nuotraukose pasaulinėje žiniasklaidoje Lietuvos naudai. Palinkėkime jam sėkmės.
Be to, kas ten žino Viešpaties Dievo kelius. Lietuvoje esminius reikalus tvarko Seimas ir Vyriausybė. Kai kur net Prezidento kompetencijų lauke (užsienio reikaluose, pavyzdžiui). Ir štai skaitau Andriaus Navicko puslapyje FB:
„Na, o didžiausia intriga, koks politinis vaidmuo laukia Ingridos Šimonytės. Jau pasigirdo balsų, kad jos populiarumas gali gąsdinti Gabrielių Landsbergį, gali prasidėti kovos dėl valdžios TS-LKD. Tačiau tie, kurie bent kiek geriau nusimano apie situaciją TS-LKD viduje ir pažįsta Ingridą, puikiai žino, kad toks scenarijus absurdiškas. Dar rinkimų naktį Gabrielius įvardijo patį perspektyviausią politinį scenarijų: Ingrida veda TS-LKD sąrašą į Seimo rinkimus ir yra šios partijos kandidatas į Vyriausybės vadovo pareigas.”
Jis – Seimo narys, žino ką sako. O Seimo rinkimai ne už kalnų.
Neturiu savo nuomonės tuo klausimu. Man atrodo, ne tiek svarbu, kas ves TS-LKD į Seimo rinkimus, svarbu, kad vedlių tarpe būtų Ingrida Šimonytė, įrodžiusi, jog ją palaiko mažiausiai trečdalis balsuotojų. O jų gali būti ir dar daugiau, turint omeny, kad pasirenkant Gitaną Nausėdą, spėju, daugeliu atvejų lėmė kai kurios jo asmeninės savybės (tikrai ne programiniai ir rinkiminiai pažadai, ar jam klijuojamas liberalizmas), o ne tai, kad Ingrida Šimonytė kilusi iš TS-LKD partijos reitingavimo bei rėmimo. Tad nemaža dalis Gitano Nausėdos rinkėjų balsų greičiausiai atitektų TS-LKD.
Žinoma, balsavusiųjų už Gitaną Nausėdą tarpe buvo ir tokių, kuriems jų „vidinis balsas” iš vienos užsienio kontoros liepė eiti balsuoti „kad tik ne Šimonytė”. Kiek jų buvo – teaiškina sociologai. Bet, sprendžiant iš dabartinių jų prognozių ir analizių, per ateinančius Seimo rinkimus tokių turėtų sumažėti.
Jeigu Prezidento rinkimus būtų laimėjusi Ingrida Šimonytė, tokiu optimistu dėl būsimo Seimo sudėties nebūčiau.
Ačiū Dievui, rinkiminės kampanijos metu abu kandidatai buvo pakankamai korektiški vienas kito atžvilgiu. Tad duetas „Gitanas Nausėda – Prezidentas ir dominuojanti Seimo daugumoje TS-LKD, taip pat, ir su Ingridos Šimonytės autoritetu” Lietuvai būtų visai neblogas variantas bent jau siekiamybės prasme.
2019.05.31; 06:55
