Amael Giton / Liberation
Jau ketverius metus Džulijanas Asandžas neišeina iš Ekvadoro ambasados Londone pastato, kur 2012-ųjų metų birželio 19-ąją pasislėpė nuo amerikiečių.
Būtent Ekvadoro ambasadoje jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. Tokios apsaugos vyriškiui prireikė, kad nepakliūtų į JAV teisingumo rankas.
Suėjus ketverių metų sukakčiai Dž.Asandžas telefonu atsakė į kai kuriuos prancūzų laikraščio Liberation klausimus. Kaip tvirtina interviu ėmusi Liberation žurnalistė Amael Giton, vyro balsas bylojo apie nuovargį, tačiau Dž.Asandžo nepasitenkinimas bei susierzinimas – vis dar milžiniškas.
Atsakinėdamas į Liberation klausimus Dž.Asandžas prisipažino, jog 2011-aisiais WikiLeaks iškeltų tikslų neįmanoma įgyvendinti. Absoliutus teisingumas – nepasiekiamas. Ir vis tik WikiLeaks pasiekė pergalių, kuriomis jis didžiuojasi.
„Dokumentai, kuriuos mes paskelbėme, padarė milžinišką įtaką politinėms sistemoms visose šalyse, išjudino procesus, kurių metu neteisingai apkaltinti žmonės paleisti laisvėn. Kai kurios pasaulio vyriausybės buvo priverstos atsistatydinti, atsistatydino ir susimovę kai kurių žvalgybų vadovai“, – džiaugėsi Dž.Asandžas.
Dėl ko dar džiūgavo Dž.Asandžas? WikiLeaks – tai ir milžiniška biblioteka, sukaupusi duomenų apie žmogaus prigimtį, godumą, nesąžiningumą. Būtent šios bibliotekos dėka įmanomi globalūs pasikeitimai politikoje. Būtent šioje bibliotekoje sukaupta informacija remiasi užsienio šalių diplomatai, advokatai, politologai – mokslininkai.
Dž.Asandžas taip pat pabrėžė, esą WikiLeaks stengiasi praplėsti spaudos laisvės ribas. „Mes – tarsi ledlaužis, besigrumiantis su cenzūra“, – komentavo Ekvadoro ambasadoje „įkalintas“ Dž.Asandžas.
Beje, Dž.Asandžas ir šį sykį kategoriškai neigė kaltinimus dėl „antiamerikonizmo“. Jis neva nėra specialiai nusiteikęs prieš JAV. Tiesiog tuo metu, kai WikiLeaks paskelbia duomenų, bylojančių apie amerikiečių karių nusikaltimus Irake arba Afganistane, Vašingtonas ima keršyti jam, kaltindamas specialiu tendencingumu. Vašingtonas niekaip negali paneigti dokumentų, todėl esą amerikiečiams belieka abejoti Dž.Asandžo objektyvumu.
Gindamasis nuo kaltinimų tendencingumu Dž.Asandžas pabrėžė, kad WikiLeaks skelbia neigiamas žinias apie visas pasaulio Vyriausybes, neisškiriant nei JAV, nei Rusijos Federacijos. Pavyzdžiui, WikiLeaks yra paskelbusi tūkstančius Rusijai nemalonių dokumentų.
Dž.Asandžas pareiškė nuomonę ir dėl JAV valstybinio šnipinėjimo, kuris neva tapo masiniu, problemų.
„Didžiausia bėda ne ta, kad valstybės viena kitą šnipinėja. Didžiausias pavojus šis: JAV ir amerikiečių sąjungininkai Didžioji Britanija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija tapo pasauline žvalgybos imperija, sukaupusia milžiniškus resursus, pajėgumus bei galimybes. Šis amerikietiškas tandemas įgavo absoliutų pranašumą lyginant su kitų pasaulio šalių gebėjimais užsiimti žvalgyba bei kontržvalgyba. Žvelgiant globaliai, Vašingtono pranašumas žvalgybos sferoje nėra naudingas niekam pasaulyje. Sugriautas balansas. Amerikietiškasis pranašumas žvalgybos ir kontržvalgybos srityje kitas šalis varo į neviltį“.
Ne mažiau svarbus bei aktualus ir ši problema: ar valstybė turi teisę masiškai sekti savo piliečius ir gyventojus? Dž.Asandžas retoriškai teiravosi: kodėl gi Vašingtono siekis kaupti duomenis apie visus be išimties nėra iššūkis demokratinėms vertybėms?
Dž.Asandžas įsitikinęs, kad politinis elitas turėtų griežtai kontroliuoti „žvalgybininkų apetitus sekti visus ir visada“. Galimybė žvalgyboms imtis masinio šnipinėjimo turėtų būti sumažinta iki minimumo. Nuo šnipinėjimo taip pat būtina apsaugoti kai kuriuos visuomenės elementus: profesinių sąjungų vadovus, žurnalistus, kompanijų vadovus…
Informacijos šaltinis – Libération.
Nuotraukose: WikiLeaks įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julian Assange).
XXX
Aktualijų portalo Slaptai.lt komentaras.
Dž.Asandžas įrodinėja, jog nėra tendencingas. Tačiau akivaizdu, kad WikiLeaks veikla labiausiai pakenkė ir iki šiol tebekenkia būtent Amerikai. Ameriką demaskuojančių dokumentų kiekiai akivaizdžiai nustelbė Rusiją demaskuojančių dokumentų archyvus. Gal Kremliui naudingos proporcijos susidarė atsitiktinai, juk informacijos tiek daug, kad ją apibendrinti labai sunku…
Ir vis dėlto nenorime tikėti, jog paleisdamas į gyvenimą WikiLeaks projektą Dž.Asandžas nematė Vašingtonui kenksmingų – Maskvai naudingų proporcijų. Juolab kad buvo lengva numatyti ir žymiai subtilesnes pasekmes. Pavyzdžiui, nebūtina teisinti Rusijos, užtenka vien to, kad visuomenė, peržvelgdama atskleistas paslaptis, turės galimybę susimąstyti, esą Amerika, pasirodo, nėra nė kiek padoresnė už kritikuojamą Rusiją. Žodžiu, abu labu – tokie patys. Tad ar beverta palaikyti „už rusus nė kiek ne geresnius amerikiečius“?
Keistas ir Dž.Asandžo noras suabsoliutinti JAV žvalgybininius pajėgumus sąmoningai ar nesąmoningai nutylint Rusijos šnipinėjimo patirtį, resurus, galimybes. Lietuvai derėtų tik džiaugtis, jei Jungtinės Valstijos su savo artimiausiomis sąjungininkėmis tikrai sukūrė rimtą žvalgybinę imperiją. Mat Rusijos slaptosios tarnybos tikriausiai turi ne ką mažesnę imperiją.
Be kita ko, Rusijos slaptosioms tarnyboms dirbti žymiai lengviau nei amerikiečių „džeimsams bondams“. Kremlius agentams iš FSB, GRU, SVR leidžia nepaisyti jokių įstatymų, tuo tarpu amerikiečių žvalgų rankos dažnusyk pančiojamos įvairiausiomis demokratiją saugoti įpareigojančiomis direktyvomis.
Vaizdžiai tariant, amerikiečiai žvalgybos ringe priversti kautis griežtai laikydamiesi taisyklių, rusų šnipai kaunasi nepaisydami jokių taisyklių.
2016.06.22; 05:57
