Dienraštis „Lietuvos rytas“ ir interneto portalas lrytas.lt išviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės privataus susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu laiškus. Neatsiliko ir Lietuvos ryto TV, pakalbinusi ta proga E. Masiulį, siekiant, kaip nesunku pastebėti, dar labiau išpūsti šį neva konfidencialios informacijos nutekėjimo į viešumą burbulą. Niekas nekaltina žurnalistų, kurių profesinė pareiga yra išknisti viską, kas tik pasitaiko jų sėkmės kelyje, viešinant užkulisius, o ypač teikiant galimybę plačiajai auditorijai sužinoti kažką daugiau apie nešvarios politinės virtuvės patiekalus.
Tačiau jeigu tokiais viešinimo veiksmais buvo siekiama D.Grybauskaitę pastatyti į labai nepatogią padėtį arba net sukurpti kokią nors kadenciją baigiančios prezidentės politinio persekiojimo istoriją, laikas būtų pastebėti, kad tokie iniciatoriai labai apsiriko: pirmas įspūdis priešiškai iš anksto neužsiangažavusiam tų išviešintų privačių laiškų skaitytojui yra toks, kad net D.Grybauskaitės užkulisiai yra padoriai sutvarkyti, išvalyti, apkuopti apartamentai, o politinės virtuvės indai čia tviska neįtikėtina švara.
Kaip dabar visiems žinoma, prezidentė D.Grybauskaitė privačiame laiške žmogui, kuriuo pasitikėjo asmeniškai, parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus kalba nesąmones apie Seimui siūlomą kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir paprašė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. Kitame savo laiške D.Grybauskaitė išsakė savo nuomonę apie tuomet Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje Vidaus reikalų ministru dirbusį Saulių Skvernelį, pavadindama jį populistu, drauge perspėdama dėl tų pavojų, kurie gali iškilti S.Skverneliui kopiant į politinį olimpą.
Ar tai ir yra didieji D.Grybauskaitės nusižengimai, turint galvoje tai, kad ir labiausiai vieši asmenys turi teisę į privataus kalbėjimo leksiką tose situacijoje, kai siekiama peržengti formalaus bendravimo ribas ir užsitikrinti didesnį pasitikėjimą, kai oficialaus bendravimo stilistika ir iškrakmolyta mimika tik atstumtų vienas nuo kito bendraujančius asmenis. Tiesą sakant, prezidentė D.Grybauskaitė savo viešuose pasisakymuose ne kartą yra uždrožusi dėl vienų ar kitų priežasčių peikiamiems politikams ir pareigūnams daug šiurkščiau nei dabar išviešintuose laiškuose, išsakydama savo nuomonę apie atskirus asmenis, taigi pasiduotume akių monams, jeigu imtume ir pagalvotume, kad žiniasklaidos dėka dabar netikėtai sužinojome kažką daugiau, buvome supažindinti su ypač slaptomis, pikantiškomis detalėmis, mums buvo atverti kažkokie nematyti pasauliai. Toks išviešinimas, kaip atrodo, yra tik tuščiaviduris žiniasklaidos triukas be realaus turinio, šaudymo į taikinius pakeitimas pakibusių virš galvos fejerverkų žiežirbomis.
Ar galima meluojantį žurnalistą privačiame laiške pavadinti skaliku? Nenoriu dabar kalbėti apie konkretų, taip laiške apšauktą asmenį, nieko čia labai daug nežinau, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad didžiausio teisuolio kaukes dėvintys, kitų nuodėmes išdžiaustantys žmonės ne visados patys yra tokie teisūs, kaip mums norėtųsi tikėtis (o būna net taip, kad labiausiai nuožmūs prievartautojai ir žudikai viešumoje jaučia pašaukimą dėtis švelniaisiais gėlininkais).
D.Grybauskaitė privačiame laiške išties pratrūko ne visai normine leksika, nes, pasakykime tiesiai, buvo įsiutinta užkulisinių intrigų, lėmusių generalinio prokuroro paskyrimo blokavimą, Seime kaskart atmetant prezidentės D. Grybauskaitės siūlomą kandidatą į šį postą. Tačiau, pastebėjote ar nepastebėjote, D.Grybauskaitės laiške išsakytas prašymas „perduoti linkėjimus, kad” yra toks šaltas, padvelkiantis speigu ir drauge žiauriai ironiškas, kad niekam nelieka abejonių, jog vyriausiąją politinės virtuvės virėją ir oligarchines grupuotes skiria neperžengiama praraja. O tai išties labai džiugina ir drauge verčia liūnai prognozuoti, kad naujieji valdytojai toli gražu nebus linkę laikytis tokios principinės linijos.
Žinoma, galima ir toliau ieškoti kvailio, pasakojant istorijas, kad ne E.Masiulis, o kažkas kitas paviešino privataus susirašinėjimo su D.Grybauskaite laiškus, tačiau kažin at tokį Lietuvoje pavyks kada nors kam nors surasti. Dabar tikriausiai yra taip, kad labiausiai apsikvailino pats E.Masiulis tokiu būdu, artėjant teismo posėdžiui, pabandęs pasidalinti savo kalte su niekuo dėtais asmenimis, tarkime, tikėdamasis, kad nauji ir spindulingi, ypatingas mantijas dėvintys personažai, kvailai įpainioti į šią istoriją, nukreips dėmesį į pašalius arba sukurs klaidinančias chaoso perspektyvas.
Tačiau nešvankiausias dalykas šioje istorijoje vis tik yra tai, kad dar neseniai perspektyviu politiku laikytas žmogus išviešino moters žodžius, pasakytus privačiai, tikintis vyriško sugebėjimo saugoti mažas paslaptis. Taigi, galimas daiktas, E. Masiulis dar prieš teismo posėdį yra pasiryžęs atsisakyti ne tik politiko profesijos, bet ir vyro diskrecijos užkraunamos sunkios / lengvos naštos.
2018.04.30; 21:35
XXX
Kelionė oru su prezidente D.Grybauskaite, pasitinkant pavasarį
kelionėj oru mums padės sparnuotos dvasios
iš tolo grįžtantys nematomi dar palydovai
o panašiai kaip pamerkta į išpustytą vazą
akimirkai pradingsta rausvoji kekė nuo alyvos
vis tiek girdėtis šlamesiai nei plyštų šilkas
o kartais šitaip trata išvalytas žvilgantis vėl stiklas
į viršų apačią kilnoja oro masės šiltos
ir dar ilgai keliaujame pavasariui patiklūs
