EK sukritikavus migrantų apgręžimą, L. Kasčiūnas priekaištus atmeta
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų komisarei Ylva Johansson pareiškus, kad neteisėtai sieną mėginančių asmenų apgręžimo politikai nėra vietos Europos Sąjungos teisėje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad pakeisti vykdomos politikos Lietuva neketina. Anot jo, kiekviena šalis yra atsakinga pati nuspręsti, kokios priemonės yra tikslingos.
„Įkomponuoti į teisę apgręžimo politiką yra sunkus uždavinys, bet tai, kad ji (ELTA – Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė) kritikuoja, nereiškia, kad to nereikia siekti. Laikai keisis, ideologiniai lūžiai vyks ir, aš manau, kad reikia su ta stipria vėliava judėti į priekį“, – penktadienį Eltai teigė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad apgręžimo politiką Lietuva ir toliau ketina vykdyti.
„Tai, ką mes ir darome, vykdysime ir toliau, nes mes saugome ir savo, ir Europos Sąjungos sieną. (…) Mes, kaip valstybė, spręsime, kokios priemonės yra tikslingos“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, natūralu, jog kairiosios politinės jėgos nepripažįsta, kad apgręžimo politika yra tai, ko šiuo metu reikia siekiant suvaldyti migrantų krizę. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Politinės valios, suprasdamos ideologinę įvairovę Europoje ir pakankamai didelį politinės kairės jėgos bloką, kur įeina socialistai, žalieji, dalis liberalų, jie sau niekados neleistų pripažinti oficialiai, kad apgręžimo politika yra tai, ko reikia Europai. Bet, nepaisant to, mes tai turime daryti nacionaliniu mastu ir rodyti kaip gerą pavyzdį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad penktadienį Vilniuje vykusioje „Sienų valdymo konferencijoje“ dalyvaujanti Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Y. Johansson sveikino Lietuvą sėkmingai susitvarkius su migrantų krize. Visgi Y. Johansson teigė, kad migrantų apgręžimo politika yra neteisėta, nes, jos teigimu, migrantams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti prieglobsčio.
„Atstūmimai yra aiškiai neteisėti, žmonės turi teisę prašyti prieglobsčio, todėl pateikėme siūlymą, paremtą sutarties 78(3) straipsniu, kad būtų aišku, kokios išimtys yra galimos šiose ypatingose aplinkybėse Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, taip pat – kokios išimtys nėra galimos“, – LRT televizijai teigė Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė.
