Eltos kalbinti ekspertai pažymi, kad nors krizės suvaldymo tyrimas yra reikalingas, kontekstas, kuriame jis vyksta – politizavimas ir emocingos kalbos – gali Lietuvai padaryti ilgalaikės žalos.
Praėjusią savaitę Stasiui Jakeliūnui kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu išreiškus poziciją, kad Lietuvos bankas nenoriai bendradarbiavo su BFK, opoziciniai konservatoriai negailėjo kritikos. Ministru pirmininku krizės laikotarpiu buvęs Andrius Kubilius sakė, kad S. Jakeliūnas „kalbasi su sirijais ir žvaigždėmis“, prisiminė nušalintojo prezidento Rolando Pakso priešrinkiminius manevrus. O Mykolas Majauskas pažymėjo, kad toks valančiųjų elgesys – anot jo, kišimasis į Lietuvos banko veiklą – Lietuvai gali net ir finansiškai pakenkti.
„Lietuvos banko įstatyme labai aiškiai išdėstyta, kad negalima nei nurodinėti, nei Lietuvos bankui priimti nurodymus iš kitų valstybės institucijų dėl savo veiklos. Tokiais veiksmais yra pažeidžiamas Lietuvos banko nepriklausomumas ir tai gali visiems labai brangiai kainuoti, nes tai yra Lietuvos prestižas, patikimumas. Ir galime įsivaizduoti, jeigu Lietuvos reitingai susvyruotų, padidėjusias palūkanas pajustų visi Lietuvos gyventojai – tiek verslas, tiek buitiniai vartotojai“, – Eltai sakė M. Majauskas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Vincentas Vobolevičius abejoja, ar pats tyrimas gali tiesiogiai paliesti verslą ir buitinius vartotojus.
„Pats tyrimas tikrai jokios rizikos nekelia, nes bankų sistema yra stipriai kapitalizuota, stabili, netrūksta likvidumo, taip pat esame euro zonos nariai“, – teigė V. Vobolevičius, prisimindamas Graikijos atvejį, kai šalis turėjo daug didesnių problemų nei dabar jos yra Lietuvoje, o skolinosi palankiai.
Kad susvyruos reitingai ir visuomenė patirs žalą, nesutinka ir veiklą sustabdžiusios Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė. Jo tikinimu, teiginiai apie neigiamą poveikį valstybės ekonomikai ir visuomenei yra būdas nusimesti atsakomybę.
„Manau, kad tai yra savo užpakalio saugojimas. Žmonės, kurie tuo metu buvo už valstybės vairo, ieško argumentų, kodėl nereikėtų to kapstyti. O tai, kad valstybė šluojasi, manau, jai yra garbė. Į tokią erdvę nori ateiti padorios įmonės, nemanau, kad mūsų pačių bandymas išsispręsti savo problemas gali pakeisti mūsų tarptautinį įvaizdį“, – sakė R. Paukštė.
Vokietija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Jungtinės Amerikos Valstijos – tai tik kelios šalys, kuriose buvo atlikti panašūs tyrimai. Kad jo reikia ir Lietuvoje, sutinka ir V. Vobolevičius su R. Paukšte. Tačiau svarbu, pabrėžia jie, kad jis būtų atliktas tinkamai. Mat didžiausią žalą valstybei padarytų ne pats tyrimo faktas, o galimas jo politinis atspalvis ar nepamatuota, emocinga kritika.
„Pavojų keltų, jeigu tas tyrimas pasidarytų bjauri muilo opera, kai nešvarūs apatiniai yra iškeliami į viešumą. Tuomet mes parodytumėme ne tiek institucinį, finansinį silpnumą, bet nepatrauklumą kaip žemos brandos politikų ir bankininkų kraštas. Toks kalbėjimas sudaro bananų respublikos įspūdį.
(…) Man buvo labai neramu ir neskanu, kai BFK išvados buvo suplanuotos teikti balandžio mėnesį, prieš pat prezidento, Europos Parlamento rinkimus. Suprantat, ką aš sakau? Tyrimas yra gerai, išrinko žmonės tave, tau atrodo, kad kažkas ne taip ir tu dirbi. Tegu tau nedrįsta jokie snobai, komentatoriai sakyti, kad tyrimo atlikti negalima – galima. Bet jį tirdamas stenkis, kad tavęs niekas negalėtų apkaltinti politikavimu, pataikavimu valdantiesiems ir panašiai. „Neperku“ argumento, kad tyrimas pradėtas seniai ir nežinojo, kad bus rinkimai. Visi žinojo, kad Saulius Skvernelis kandidatuos“, – teigė ISM dėstytojas dr. V. Vobolevičius.
Pasak jo, politizuotas tyrimas verslininkams simbolizuotų nestabilią ir dėl to nepatrauklią erdvę plėtrai ar investicijoms. O būtent gera šalies valdysena, kur pasižymima stabilumu, teisės viršenybe bei korupcijos kontrole, anot mokslininko, verslui yra svarbesnė už trumpalaikius ekonominius rodiklius.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
BFK pirmininkas S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti.
Po šios konferencijos S. Jakeliūnas susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu. Ministras pirmininkas sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai.
Tuo metu LB vadovas Vitas Vasiliauskas nesutiko su jo atžvilgiu išsakyta kritika, tikina, kad tai – asmeniškumai. Kad tyrimas yra politizuotas,
Kaip ELTA jau skelbė, tyrimo iniciatorius S. Jakeliūnas su valstiečių ir žaliųjų sąrašu kandidatuoja Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks gegužės 26 dieną. Prezidento rinkimai, kuriose dalyvauja S. Skvernelis, bus gegužės 12-ąją.
Lukrecijus Tubys (ELTA)
2019.04.09; 15:49
