Elektros kainos Lietuvoje išlieka stabiliai aukštos


Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ praneša, kad praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Baltijos šalyse buvo stabilios, kai daugelyje „Nord Pool“ biržos kainų zonų jos augo. Prie kainų augimo prisidėjo tai, kad pradėjo veikti nauja elektros jungtis tarp Norvegijos ir Vokietijos.
 
„Litgrid“ duomenimis, gruodžio 7–13 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 1 proc. ir siekė 52,7 euro už megavatvalandę (MWh). Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros kaina buvo 36 proc. didesnė. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos taip pat mažėjo 1 proc., o vidutinė savaitės kaina siekė 51,6 euro už MWh.
 
„(…) Bendrą lygį atspindinti „Nord Pool“ sistemos kaina per savaitę išaugo 27 proc., elektra nebrango tik Baltijos šalyse, kur jau yra aukščiausio lygio šiemet, ir dviejose Švedijos ir Danijos zonose – SE4 ir DK2. Vandens rezervų lygis Norvegijoje ir Švedijoje išlieka rekordiškai aukštas, nors jau pastebimos mažėjimo tendencijos, kaip ir įprasta atėjus šaltajam sezonui, todėl tikėtina, jog kainos išsilaikys aukštesnės nei metų pradžioje“, – praneša „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak jo, prie kainų augimo prisidėjo ir nuo trečiadienio pradėjusi veikti 1400 MW galios tarpsisteminė jungtis tarp Vokietijos ir Norvegijos, leidusi Norvegijai išauginti eksporto srautą į Europą 86 proc.
 
„Hidroenergiją gausiai gaminančių pietinių Norvegijos elektros prekybos zonų kainos per savaitę išaugo 50 proc. arba labiausiai „Nord Pool“ sistemoje. Kol kas naujoji jungtis veiks bandomuoju režimu, o pirmaisiais eksploatacijos metais minimalūs garantuojami pralaidumai prekybai bus tik 11,7 proc. jungties pajėgumų. (…)“, – sako L. Varanavičius.
 
Šąlant orams elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. ir siekė 267 gigavatvalandes (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 proc., o vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 137 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 33 proc., hidroelektrinės – 13 proc., kitos elektrinės –11 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę mažėjo 15 proc., gamyba vėjo jėgainėse augo 5 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 13 proc., o kitų elektrinių gamyba mažėjo 10 proc.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pagal importo/eksporto santykį, 52 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 3 proc. 27 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 42 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 4 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 14 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 83 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 15 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 2 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 39 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 8 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 67 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.15; 06:16
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.