Eleonora Budzinauskienė. Įsimintini 2020-ųjų įvykiai Lietuvoje


Nuo aplinkosaugos skandalų, naujos valdžios išrinkimo iki visuotinio karantino – 2020-ieji pažymėti svarbių minėjimų, pažangių idėjų, pilietinių iniciatyvų, visuomenę papiktinusių skandalų bei koronaviruso krizės įvykiais. Baigiantis metams naujienų agentūra ELTA pateikia 15 įsimintinų ir garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusių įvykių.
 
„Grigeo“ skandalas. Teisėsauga sausį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbta, kad aplinkai padaryta žala gali siekti apie 60 milijonų eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
 
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.

VSD skandalas. Kovą pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra pateikęs informaciją apie tai, jog Valstybės saugumo departamento vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Teigta, kad pareigūnas 2019 metų pavasarį turimą informaciją pateikė tuomet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas ėjusiam Vytautui Bakui, informuoti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
 
Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-mečio minėjimas. Kovo 11-ąją Lietuva minėjo vieno iš svarbiausių šalies istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-ąją sukaktį. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.
 
Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
 
Šis dokumentas yra saugomas Seimo archyve kartu su kitais parlamento priimtais teisės aktais.
 
Koronaviruso pandemija. Praėjusių metų pabaigoje Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane kilusi COVID-19 epidemija žiemą pradėjo plisti į kitas pasaulio šalis ir neilgai trukus tapo pandemija, su kuria pasaulis intensyviai kovoja iki šiol. Jau dabar skaičiuojama, kad koronavirusas nusinešė daugiau nei 1,6 mln. žmonių gyvybes, o daugelis pasaulio valstybių šiuo metu fiksuoja užsikrėtimo rekordus.
 
Pandemija neaplenkė ir Lietuvos – nuo jos pradžios iš viso infekcija užsikrėtė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, daugiau nei 1000 mirė.
 
Visuotinio karantino paskelbimas. Lietuvoje nustačius pirmuosius koronaviruso infekcijos atvejus ir siekiant pažaboti viruso plitimą, Vyriausybė nutarė nuo kovo 16 d. paskelbti karantiną visos šalies mastu. Jo metu buvo uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto prekių bei vaistines, taip pat barai, kavinės, grožio salonai, uždrausti renginiai ir masiniai susibūrimai, sustabdyta ugdymo įstaigų veikla, uždraustos kelionės į užsienio valstybes. Vėliau ribojimai pradėti švelninti, o nuo birželio 17 d. nuspręsta karantiną nutraukti. Antrasis visuotinis karantinas paskelbtas lapkričio 7 d. ir šiuo metu galioja iki sausio 31 d.
 
Gruodžio 26-ąją į Lietuvą atvežti pirmieji skiepai nuo COVID-19, o gruodžio 27-ąją pradėtas skiepyti medicinos personalas visoje šalyje. Vėliau bus skiepijami globos įstaigų gyventojai, vyresni ne 65 metų asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis.
 
Sostinė – kavinė po atviru dangumi. Balandžio mėnesį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad savivaldybė lauko kavinėms dovanoja visas miesto viešąsias erdves. Paskelbta iniciatyva sulaukė didelio šalies ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Apie Vilniaus sumanymą leisti lauko kavinėms savo staliukus pastatyti viešose miesto erdvėse rašė CNN, „The Guardian“, „New York Post“, „Daily Mail“, „Independent“. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad iniciatyva sulaukė didžiulio verslininkų susidomėjimo – vien per savaitgalį sulaukta 120 pasiūlymų, kuriuose verslininkai nurodė norį sostinės viešose erdvėse pastatyti daugiau nei tūkstantį staliukų.
 
Paplūdimys Lukiškių aikštėje. Lukiškių aikštėje birželio viduryje buvo atidarytas dirbtinis smėlio paplūdimys, kuriam įrengti panaudota apie 300 kubinių metrų smėlio, o visas paplūdimio plotas siekė 1660 kvadratinių metrų. Šiuo sprendimu neilgai trukus pradėjo piktintis ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai, kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms. Neilgai trukus, rugpjūčio 1 dieną, įsigaliojo kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.
Lukiškių aikštę pavertė Open Beach. Slaptai.lt
 
Rekordinė investicija. Rugsėjo pradžioje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pristatyta rekordinė plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje – VMG grupė oficialiai atidarė vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklų, į kurią investuota 146 mln. eurų. Ir sukurta 140 naujų darbo vietų. Į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą VMG grupė vidutiniškai investavo apie 1 mln. eurų.
 
S. Cichanouskajos atvykimas į Lietuvą. Praėjus kelioms dienoms po Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos tariamai laimėjo nuo 1994-ųjų šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka, pabaigos, tuometis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad buvusi kandidatė minėtuose rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja yra Lietuvoje ir jai Vyriausybė suteikė neviešą saugią prieglobsčio vietą.
 
„Laisvės kelio“ akcija. Rugpjūčio 23-iąją – Baltijos kelio dieną – žurnalisto, visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva organizuotas pilietinis renginys „Laisvės kelias|Vilnius – Baltarusija“. Jame dalyvavo daugiau apie 50 tūkst. žmonių, nutiesusių gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos pasienio, tokiu būdu išreiškiant palaikymą už laisvę ir demokratiją protestuose kovojantiems baltarusiams.
Baltarusijoje tebesiautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.
 
Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo po to, kai rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų laimėtoju save pasiskelbė ilgametis jos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Reikalaudami jo pasitraukimo, šalies gyventojai taikiai išėjo į gatves, bet juos pasitiko OMON pajėgos, kurios prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, ašarines dujas. Iki šiol pranešama apie protestuotojų sulaikymus, vykdomus kankinamus, žuvusius asmenis.
 
Visuomenės reakciją sukėlę protestai, diskusijos, socialinės iniciatyvos:
„Black Lives Matter“ palaikymo akcija. Birželio pradžioje Vilniuje, prie Katedros, surengta akcija siekiant palaikyti JAV prasidėjusį „Black Lives Matter“ judėjimą ir atkreipti dėmesį į rasizmo problemas šalyje ir už jos ribų. Masinius protestus JAV išprovokavo juodaodžio George`o Floydo mirtis gegužės 25 d., baltaodžiui policininkui Mineapolio gatvėje beveik devynias minutes keliu užspaudus ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Protestų banga neilgai trukus nusirito ir į kitas pasaulio šalis.
 
Balso teisė – nuo pat gimimo. Seimo rinkimų kontekste rudenį žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija dėl galimybės Lietuvai tapti pirmąja valstybe pasaulyje, svarstančiai apie visuotinę balso teisę, kurią iki piliečiui sukaks 18 metų įgyvendintų tėvai arba teisėti globėjai. Idėjos šalininkai teigiamai vertino tokios diskusijos progresyvumą, galimybę skatinti jaunų žmonių domėjimąsi šalies gyvenimu, didinti rūpestį šeimų interesais, politiniam vektoriui nuo vyresnės kartos pasislinkus jaunesniosios link – progresyvumo suteikti ir šalies politikai. Savo ruožtu kritikai išreiškė nuogąstavimų, dėl sudėtingo tokios idėjos įgyvendinimo, ypač plačios diskusijos poreikio ir ne vienerius metus stringančių kitų iniciatyvų, siekiančių atjauninti elektoratą. 
 
Nelegalios veisyklos. Rugsėjį viešojoje erdvėje masiškai išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnais. Visuomenėje kilus rezonansui dėl tokio elgesio, Seimas pradėjo svarstyti siūlymus dėl bausmių griežtinimo už žiaurų elgesį su gyvūnais veisiant juos komerciniais tikslais. Kaip skelbė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, išaiškinus apie nelegalių veislynų veiklą, į gyvūnų prieglaudas paimta apie 300-us šunų.
 
Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje. Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas su sutuoktine Brigitte Macron. Oficialaus vizito metu buvo apsilankyta Prezidentūroje, su Lietuvos prezidentu Gitano Nausėda diskutuota abiem šalims aktualiomis temomis. Pokalbyje aptarta padėtis Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmai, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.
 
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo rinkimai. Pandemijos kontekste vykusių eilinių Seimo rinkimų metų šalis išrinko naująją valdžią. Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus 2 rinkimų turų rezultatus paaiškėjo, kad parlamente daugiausia mandatų – 50 – laimėjo praeitą kadenciją opozicine partija buvusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, antroje vietoje – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija, gavusi 32 vietas Seime. Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija gavo po 13 mandatų, Laisvės partija – 11, Darbo partija – dešimt, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovai – po tris mandatus, partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partijos atstovai – po vieną.
 
Nauja Vyriausybė. Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija lapkričio viduryje paskelbė siūlomus kandidatus į 14 ministerijų vadovų postus. Naujasis Ministrų Kabinetas su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte Seime patvirtintas gruodžio 11 d.
 
Vadovų skyrimas. Seimas balandžio pradžioje pritarė prezidento į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius antrai kadencijai pasiūlyto Dariaus Jauniškio kandidatūrai. Jo paskyrimą vėliau galutinai patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. D. Jauniškis – pirmasis žvalgybos vadovas, į šias pareigas paskirtas dvi kadencijas iš eilės.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo metu vietoj valstybės kontrolieriaus pareigas tuomet ėjusio Arūno Dulkio prezidentas pasiūlė jo pavaduotoją Mindaugą Macijauską. Tokį sprendimą šalies vadovas motyvavo dėl minėto kandidato ambicingesnės ir konkretesnės vizijos. Seimas, pradžioje pasipriešinęs prezidentui dėl A. Dulkio atleidimo iš pareigų, galiausiai nusileido prezidentui G. Nausėdai.
 
Birželį Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai pradėjo vadovauti Algis Latakas. A. Latakas anksčiau dirbo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje KLASCO, kelerius metus ėjęs KLASCO gamybos direktoriaus pareigas, dirbo konsultacinėje verslo įmonėje „Averditum” direktoriaus pavaduotoju. Yra įgijęs vadybininko ir inžinieriaus mechaniko specialybę.
 
Valstybei strateginę reikšmę turintis uostas nuolatinio vadovo neturėjo nuo 2019 m. kovo, kai iš šių pareigų buvo atleistas Arvydas Vaitkus.
 
Naujas pareigas pradėjo eiti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė. Ji nuo spalio 17 d. pradėjo dirbti paslaugų valdymo direktore Registrų centre. Tuo tarpu VPT daugiau nei metai neturi nuolatinio vadovo –  nuo praėjusių metų spalio tarnybai vadovauja laikinoji vadovė, direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.
 
Netektys. Lietuva per 2020-uosius neteko daug iškilių žmonių.
 
Eidama 91-uosius metus kovo 10 dieną mirė muzikė pianistė, muzikos pedagogė, tremtinė, visuomenininkė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Ji buvo pirmojo atkurtos Lietuvos faktinio vadovo muzikologo Vytauto Landsbergio žmona. G. Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006).
 
Eidamas 71-uosius metus balandžio 30 d. mirė Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjas, pedagogas Bronislovas Burgis. B. Burgis gimė 1949 metais Plungės rajone, Kauno politechnikos institute (dabar – KTU) gavo technologijų daktaro laipsnį. B. Burgis buvo įkūręs savo vardo labdaros ir paramos fondą moksleiviams iš daugiavaikių ar sunkiau besiverčiančių šeimų, buvo ilgametis KTU vadovas.
 
Žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Rugpjūčio 12 d., eidamas 58-uosius metus, mirė Aurelijus Katkevičius. A. Katkevičius – žinomas šalies žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų. A. Katkevičius taip pat yra išvertęs į lietuvių kalbą grožinės literatūros kūrinių, dramų, poezijos. A. Katkevičiaus nuopelnai Lietuvai įvertini Sausio 13-osios atminimo medaliu.
 
2020-aisiais Lietuva neteko ir profesoriaus Romo Pakalnio. Po sunkios ligos jis mirė rugsėjo 20-osios rytą. Profesorius visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. Dirbdamas Mokslų akademijos Botanikos institute kartu su prof. Kaziu Ėringiu pradėjo naują Kraštovaizdžio ekologijos sritį. Sovietmečio pabaigoje aktyviai įsijungė į kovą prieš naftos platformą T6 prie Kuršių nerijos. Buvo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio Seimo narys. Aktyvus Lietuvos gamtosaugos ir Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautorius. 2000–2008 m. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas. Nuo 1997 m. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas.
 
Gruodžio 11-ąją mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. Ji buvo įvertinta daugybe apdovanojimų: Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Sugiharos fondo – „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimu – Metų Tolerancijos žmogus, Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklu. 
 
I. Veisaitė taip pat įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 07:18
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *