ES įstatymų leidėjus ragina pripažinti V. Putiną „karo nusikaltėliu“

Kyjivas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Ukrainos gynybos ministras ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos įstatymų leidėjus pripažinti Rusijos prezidentą „karo nusikaltėliu“ ir padidinti ginklų tiekimą kovai su Maskvos pajėgomis.

 

Toks reikalavimas pareikštas JAV prezidentui Joe Bidenui trečiadienį sukėlus Kremliaus įtūžį, kai jis pavadino Rusijos lyderį „karo nusikaltėliu“ dėl jo pajėgų vykdomų Ukrainos miestų bombardavimų.

 

„Tai ne tik karas. Tai valstybinis teroras. Reguliari agresoriaus armija nuosekliai naikina civilius gyventojus, – ES įstatymų leidėjams per vaizdo ryšį sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. – Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos“.

 

O. Reznikovas atkreipė dėmesį į žiaurų išpuolį pietiniame Mariupolio uostamiestyje ir teatro susprogdinimą. Jame, kaip pranešė pareigūnai, glaudėsi apie 1 200 moterų ir vaikų. Jis sakė, kad per tris savaites nuo V. Putino invazijos pradžios visoje Ukrainoje sugriauta daugiau nei 400 mokyklų, 110 ligoninių ir 1000 gyvenamųjų namų.

 

Ukrainos pasipriešinimas ir logistikos problemos sustabdė Rusijos puolimą Maskvai siekiant žaibiškos pergalės. O. Reznikovas teigė, kad žuvo daugiau nei 14 tūkst. Rusijos kareivių.

 

Ministras tvirtino, kad su gausesniais priešais susiduriantys Kyjivo kariai galiausiai triumfuos prieš didesnes Kremliaus pajėgas, bet paragino Europą padėti tiekti daugiau ginklų. „Mes laimėsime. Klausimas tik, kokią kainą už tai sumokės Ukrainos žmonės, – sakė O. Reznikovas. – Rusus galima sustabdyti, iškovoti pergalę, bet mums reikia pagalbos“.

 

Jis paragino „labai greitai“ suteikti daugiau finansinės pagalbos, kad Ukraina galėtų įsigyti techninės įrangos, įskaitant reaktyvinius lėktuvus, šarvuočius, prieštankines ir priešlėktuvines sistemas. 27 valstybių ES jau skyrė 500 mln. eurų ginklams Kyjivui, yra pasiūlymas skirti dar 500 milijonų.

 

O. Reznikovas taip pat paragino ES sugriežtinti sankcijas Rusijai ir daryti spaudimą įmonėms, kurios nenutraukė verslo toje šalyje. Jis įnirtingai kritikavo Vakarų atsisakymą nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną taip įsikišant tiesiogiai. „Mes prarasime vis daugiau gyvybių, o Europos šalys vėliau sumokės dar daugiau pinigų, kad padėtų atstatyti Ukrainą, – kalbėjo jis. – Kuo ilgiau dvejosite, tuo labiau mūsų vaikai ir anūkai tai supras kaip nusikaltimą Ukrainai“.