Lietuva užėmė lyderės poziciją Baltijos šalių gretose užsienio politikos požiūriu, teigia Estijos Užsienio politikos instituto tyrėja Piret Kuusik.
„Estijoje neliko nepastebėtas Lietuvos užsienio politikos iškilimas. Tiek ankstesnė Jurio Rato, tiek dabartinė premjerės Kajos Kallas koalicinė vyriausybė sulaukė kritikos dėl vangios reakcijos į įvykius Baltarusijoje ir neryžtingumo santykiuose su Kinija“, – teigiama P. Kuusik straipsnyje, kuris buvo paskelbtas instituto tinklapyje.
Tyrėja nurodo, kad Estijai prireikė keleto dienų priimti sprendimą dėl Baltarusijos lėktuvų, kai daugelis šalių jau buvo nusprendusios neįsileisti jų savo oro erdvę. Tokia lėta reakcija į tokius įvykius Estijai yra nebūdinga, rašo P. Kuusik. Tačiau tuo pat metu Lietuva tapo vienu pagrindinių balsų Baltarusijos klausimu, kai Vilnius skubėjo palaikyti prodemokratiškos šios šalies opozicijos po rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų ir atvėrė savo sienas opozicijos veikėjams. Lietuva taip pat viešai pasitraukė iš 17+1 bendradarbiavimo su Kinija formato, nurodo tyrėja.
P. Kuusik priduria, kad Estija neturėtų vertinti Lietuvos iškilimo kaip nuostolio. Visos trys Baltijos šalys pamažu išauga iš į save orientuotos užsienio politikos. Pasaulyje yra kitų temų, nei Rusija ir saugumo padėtis mūsų regione ir nors pastarasis klausimas išliks prioritetiniu, atsiverdami kitoms temoms galime tik sustiprinti savo poziciją sąjungininkų ir partnerių akyse, teigia P. Kuusik.
Talinas turi palaikyti Vilnių, tai netgi turėtų tapti strateginiu tikslu, rašo estų tyrėja. Pastaroji kritika, tekusi Estijos užsienio politikai, yra pelnyta, nes užsienio politikai stinga strateginio mąstymo ir ji yra labiau nerūpestinga, pažymi tyrėja.
„Šiandien užsienio politika negali būti grindžiama viltimi, kad visi gali vieni su kitais sutarti, todėl mes neturime stoti į kieno nors pusę ir ginti savo vertybes ir principus. Priešingai – dabar yra laikas būtent tai daryti. Kalbėjimas apie pasaulio tvarkos, kuri yra pagrįsta tarptautine teise, žmogaus teisėmis ir demokratija negali jos išgelbėti. Gelbsti veiksmai. Lietuva, regis, tai suprato“, – rašo P. Kuusik.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.06.08; 05:50
