Štai ir įvyko tai, apie ką Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas kalbėjo Seime minint 40-ąsias Romo Kalantos žūties metines. Sakė, kad yra tam tikrų paralelių tarp to, kas dabar vyksta, ir tarp kalantinių.
Tikrai yra, ypač kai pasiklausai psichologų, psichiatrų samprotavimų nelaimingos mergaitės kančių tema. Tada, prieš keturiasdešimt metų, psichiatrai irgi aktyviai reiškėsi. A.Patackas įspėjo valdžią, teisėsaugą, “kuri pastaruoju metu netgi sudarė ar net žada sudaryti labai pavojingą ir grėsmingą simbiozę su psichiatrija”.
Klausiausi tos A.Patacko kalbos, pasakytos dalyvaujant visiems aukščiausiems Lietuvos valdžios žmonėms, ir galvojau: išgirs, įsidėmės išmintingus žodžius ar neišgirs? Neišgirdo.O aš nesitikėjau, kad “jie” išdrįs antrą kartą taip barbariškai, gėdingai, niekingai pasielgti. Išdrįso. Dabar pažiūrėsime, ar inteligentija stovės po medžiu? Ar jaunimas dabar pasinaudos galimybe “tą patį patirti, ką patyrė Kalantos laikų jaunimas?” Ar bus tinkamai paminėtos 40-osios Romo Kalantos žūties metinės?
Rašau ką tik pažiūrėjęs spaudos konferenciją iš Kauno, kur moterys ir, berods, du vyrai įsitempę, išsigandę kalbėjo taip, kaip reikia, kaip prieš keturis dešimtmečius buvo kalbama, rašoma netiesos sakymo žiniasklaidoje. Paskui mačiau, kas dėjosi mergaitės globėjos Neringos Venckienės namuose. Ačių Dievui, kad mergaitės globėjai vis dėlto pavyko šį tą nufilmuoti, įrašyti. Tie protu sunkiai suvokiami įsiveržėlių į privačias valdas veiksmai tiesiog sukrėtė. Manau, kad jie sukrės ir visą civilizuotą pasaulį. Taip „imti” vaiką galima tik iš teroristų, kai jam gręsia mirtinas pavojus, bet ne iš jį užauginusios tetos, jo gerovei paaukojusios savo karjerą ir sveikatą.
Sukrėtė ir advokato žodžiai, kad globėja N.Venckienė smaugė mergaitę, kad atplėšta nuo globėjos, klykianti, jėga išnešta mergaitė jau autobuse buvo linksma, juokavo, kūrė ateities planus. Sukrėtė ir vaikų psichiatro žodžiai, kad taip galėjo būti. Psichiatras sako, kad taip galėjo būti! Jis nematęs, negirdėjęs, bet tikįs, kad taip galėjo būti! Ką po to galima pridurti?!
Suglumino ir prezidentės Dalios Grybauskaitės reakcija. Po viso to, kas įvyko, ji, matote, reikalauja, kad visų pareigūnų veiksmai būtų ištirti ir įvertinti, kad prievartos prieš vaiką negalima toleruoti! Nejaugi ji nematė, nežino, ką Kaune veikė pustrečio šimto policininkų miesto gatvėse, taip pat prie Kedžių namo, kai žmonės buvo jėga velkami už rankų ir kojų, kai buvo daužomi stiklai, N.Venckienei ir jos tėvans sukinėjamos rankos?
Nejaugi ir prezidentei antstolė neleis peržiūrėti policininkų nufilmuotos medžiagos? Tai ko tada verta mūsų prezidentė?! Ar ji nuoširdi, kai kalba apie prievartos netaikymą vaiko atžvilgiu? Man pasirodė, kad televizijos laidoje kalbėjęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis nepatikėjo Prezidentės nuoširdumu, nepatikėjo, kad ji nežinojo, kada vyks egzekucija, kaip ji bus vykdoma. Michailas Gorbačiovas irgi “nežinojo”, kas anais jau tolimais laikais dėjosi Sausio 13-ąją Vilniuje. O jeigu tikrai nežinojo – tai, po velnių, kokia ji prezidentė!
Esu sukrėstas, labai sujaudintas, pasibaisėjęs. Aktyviai stebėsiu, kas dėsis prie Prezidentūros, ką rodys televizijos. Būsiu su tais, kurie nestovės po medžiu, nors šiandien blogas oras, lyja.
Nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.
2012.05.17
