Kiek šiandien migrantų Europoje, neskaičiuojant lietuvių, lenkų, latvių ir kitų legaliųjų, laimės ieškančių Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje?..
O kiek bus rytoj? Visi tikrai žino, kad bus daugiau negu šiandien. Gal šiandien dar šiek tiek mažiau negu Europos senbuvių – prancūzų, vokiečių, italų graikų, vengrų, lietuvių… Šiandien dar gal mažiau, o rytoj?
Lietuvoje, kai jaunuolis Europos Sąjungos pasienyje pabandė atsivežti pigesnių cigarečių, mes netaikliai šaudėme į padangas, o Vengrijoje, kai į ją plūsta tūkstančiai ne Europos Sąjungos migrantų, statoma lengvai pralendama spygliuotų vielų tvora.
Tai beveik ir viskas. Daugiau nieko konkretesnio. Vien kalbos, primenančios anekdotą, kai, degant namui, ugniagesiai telefonu per ilgai bando išsiaiškinti gaisro priežastis.
Europos Sąjungai gaisro priežastys, atrodo, mažai rūpi. O štai abejingumu skęstantiesiems jos neapkaltinsi, skęstančiųjų reikalo vien skęstantiesiems ji vis dėlto nepalieka. Skęstančiųjų gelbėtojai europiečiai geresni nei gaisro gesintojai, jo priežasčių ieškotojai.
Bet kur gyvens tie iš Viduržemio jūros ištrauktieji prakiurusių valčių keleiviai, jeigu Europos namai baigia sudegti? Kas atsakys už gaisrą, kurio pasekmės, pasak kai kurių politikų, bus baisesnės už Graikijos ekomominę krizę, net už Rusijos agresiją Ukrainoje? Kodėl neatsistatydina Italijos, Prancūzijos, Vokietijos vadovai?
Bejėgiška jų politika ilgainiui turės labai skaudžių pasekmių ne tik šių, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių tautoms. Ne tiek valstybėms, kiek tautoms. Užuot pastatyti į kampą arba net paklupdyti ant žirnių kaip labai negabūs ir nedrausmingi mokiniai, jie savo nemokšiškumą bando užkrauti ant visų ES valstybių pečių. Ir užkraus, ir sukiršins visus su visais, didžiam Vladimiro Putino džiaugsmui. Jis jau giriasi: ar aš jums nesakiau, ar neįspėjau?
Mokykloje mus mokė: Romos imperiją išgelbėjo žąsys. Europos Sąjungos imperiją pražudė beginkliai Sirijos jaunuoliai ir moterys su kūdikiais ant rankų. Tiems kūdikiams, kai jie eis į mokyklas arba studijuos Vilniaus, Sorbonos universitetuose, pedagogai būtent šitaip aiškins Europos Sąjungos žlugimo priežastis. Europos Sąjungą užėmė be šūvio. Galite įsivaizduoti, sakys, kokie nevykėliai tai imperijai vadovavo.
Kai kurie politikai užsimena (tiesa, dar tik pusbalsiu), kad tokie dalykai dedasi ne stichiškai, ne be piktos valios ir rankos, kažkas toms alkanoms minioms vadovauja.
Kas galėtų naudoti tokį veiksmingą nekonvencinį ginklą? Ko nepaima patrankos, tą paims moterys, gulančios ant geležinkelio bėgių, vaikinai, ditirambus giedantys įtakingiausiai Europos damai. Tokie vaizdai jaudina, nuginkluoja. Kai griovėme sovietų imperiją, mes irgi guldėme moteris po tankais, apsipildavome benzinu, rinkomės į šimtatūkstantinius mitingus, skanduodami „Gėda“. Ir imperija susigėdo, o dabar labai gailisi ir klaidą bando ištaisyti.
Dabar tuo moterišku ginklu griaunama imperija ne imperija, sąjunga ne sąjunga, kažkoks beformis darinys, valdomas bevalių politikų. Milijonas kitas alkanų neginkluotų karo pabėgėlių, migrantų – ir Europos Sąjungos nebėr. Turbūt teisus man ne visada priimtinas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kai sako, kad staiga mes tapsime mažuma savo žemėje. Dabar šimtai tūkstančių pabėgėlių, kitais metais jų jau bus milijonai.
Šiuos jo žodžius netiesiogiai patvirtina ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini: visa tai išliks ilgam, Europos Sąjunga turi prisitaikyti prie naujos tikrovės, – sakė ji.
Ką tai reiškia – prisitaikyti? Teks susitaikyti, kad tautos, kurių vardais pavadintos valstybės, taps tautinėmis mažumomis, nes taip nusprendė politikai nevykėliai? O gal jie puikiai žino, ką daro, nes vykdo kažkokius labai stambius užsakymus ir nė neketina atsiklausti savo tautų, savo piliečių – ar jie nori išnykti be pėdsako?
Kai kurie mūsų specialistai visaip gėdina lietuvius, esą mes nesvetingi, nedėkingi, nepagrįstai bijom afrikiečių, musulmonų, jų nepažįtam. Ne vienas kitas – dauguma tokių tamsuolių. Jeigu taip, tai kaip jūs demokratinėj šaly drįstat nepaisyti daugumos valios?! Kas jums leido neatsiklausus tautos daryti jos likimą lemiančius sprendimus?! Vieną dieną priimsime tris šimtus pabėgėlių, kitą dieną jau tris tūkstančius. O iš tiesų ketinate priimti dešimtis tūkstančių. Pamažu, porcijomis, patyliukais, kad nenukentėtų reitingai. Įtakingiausios Europos Sąjungos ponios norai – šventas reikalas.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
2015.09.06; 17:31
