Anot europarlamentaro V. Mazuronio, priešrinkiminė kampanija vyksta „akivaizdžiai režisuotai, išskiriant tris kandidatus ir įvardinant juos lyderiais“. Tačiau taip pasielgdamas A. Juozaitis, V. Mazuronio teigimu, galimai suklydo.
„Jis gal žmogus jautresnis, filosofas, gal sureagavo jautriau, bet aš esmei pritariu. O veiksmams – abejoju, ar tai yra teisingiausias būdas. Juk žiūri žiūrovai, kalbi jiems. Tai yra politika. Kas kaip gali, taip ir kovoja“, – sakė A. Mazuronis kartu pridėdamas, kad mato žiniasklaidoje susidariusį ratą, kuomet rašomi straipsniai, skelbiami reitingai . Jo teigimu, „apie lygiateisiškumą sunkoka kalbėti“.
Žiniasklaidos dėmesio pasigenda ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) partijos kandidatas V. Tomaševskis. Europarlamentaro teigimu, nors partija yra parlamentinė, į laidas ar debatus atstovai yra kviečiami retai. Kartu jis teigia esą reikia imti iš jo pavyzdį ir nenustoti „kovoti su šita nelygybe“.
„Palaikau tokį žingsnį (A. Juozaičio – ELTA), šio klausimo iškėlimą. Mes jį keliame seniai. Iš kitos pusės manau, kad prezidentas, politikas turi būti kovotoju, kovoti su šita nelygybe, o ne protestuoti ir išeiti. (…) Reikia turėti ryžto, daug ištvermės, kad ta situacija keistųsi. Tai nelengva, yra daug neteisybės. Aš esu tokios politikos šalininkas, mano vadovaujama organizacija eina ta linkme“, – sakė LLRA-KŠS kandidatas.
Lietuvos centro partijos kandidatas į prezidentus N. Puteikis taip pat tikina, kad reikia turėti daugiau stiprybės. Jo teigimu, politikas turi būti atsparus smūgiams.
„Lietuvoje neteisingumas yra įtvirtintas visų politinių jėgų ir žmogus, kuris kandidatuoja į prezidentus, turi žinoti, kad tiek komercinė žiniasklaida, tiek visuomeninė žiniasklaida Lietuvoje nėra objektyvi. Kandidatas turi naudotis proga apie tai pranešti visuomenei ir likti, kautis toliau“, – sakė N. Puteikis.
Kita vertus, anot N. Puteikio, jis sutinka su A. Juozaičio teiginiais apie LRT esą šio „pavyzdys rodo, kad visuomeninė televizija tikrai nėra objektyvi kandidato atžvilgiu“.
Tuo metu politologo Lauro Bielinio teigimu, rinkimų laikotarpiu pareiškimus apie žiniasklaidą reikėtų vertinti kritiškai – esą dažniausiai tai yra kandidatų rinkimų kampanijos dalis.
„Tiesą sakant, prieš rinkimus bet kokia politikų ir kandidatų kritika žiniasklaidos atžvilgiu turi būti atsargiai vertinama. Netgi jeigu yra dalis tiesos, iš tikrųjų, kritika per rinkimus yra rinkiminės kampanijos dalis. Tokiu būdu siekiama iššaukti dėmesį į save daugiau negu konstruktyviai sukritikuoti“, – komentuodamas A. Juozaičio veiksmus sakė L. Bielinis.
Kaip ELTA skelbė, penktadienį išplatintame LRT pranešime teigiama, kad A. Juozaitis debatuose klaidinančiai kalbėjo, esą LRT eteryje transliuotame pasakojime apie jį buvo padarytos 4 faktinės klaidos. Anksčiau viešoje erdvėje A. Juozaitis reikalavo paneigti dvi žinias. Viena jų – teiginys, kad „… Lietuva pasikvietė Vokietijos kraštinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją“, yra tiesa, todėl negali būti paneigtas.
LRT tvirtina, kad pasakojime apie A. Juozaitį buvo padaryta viena klaida. LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kandidato portrete ištransliuota pasenusi informacija, kad jo įkurtas judėjimas „Lietuva yra čia“ visuomeninio rinkimų komiteto pavidalu bandys patekti į Europos Parlamentą, kai iš tiesų anksčiau A. Juozaitis pranešė, jog „Lietuva yra čia“ traukiasi iš rinkimų į Europos Parlamentą. Kartu, pabrėžiama, kad dar transliacijos dieną (balandžio 23 d.) ši klaida pastebėta ir ištaisyta.
„Dėl šios klaidos labai atsiprašome pono A. Juozaičio ir užtikriname, kad artimiausioje – pirmadienio – „Ryto garsų“ laidoje ištransliuosime paneigimą“, – rašoma LRT pranešime.
LRT atkreipia dėmesį, kad A. Juozaičio judėjimas buvo registruotas Vyriausiosios rinkimų komisijos kaip visuomeninis rinkimų komitetas Europos Parlamento rinkimuose. Pateikta informacija LRT eteryje neatitinka Baudžiamojo kodekso šmeižimo apibrėžimo, kuriuo aiškinama, kad tai informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį, turint galvoje, kad A. Juozaičio judėjimas iš tiesų planavo dalyvauti EP rinkimuose.
LRT nesutinka ir su A. Juozaičio kaltinimais, esą nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidento rinkimų lyderių – ekonomistui Gitanui Nausėdai.
„Taip pat A. Juozaitis debatuose pareiškė, kad „mes vieną dieną, vieną valandą tą pačią paskelbėme su A. Nausėda, kad kandidatuosime. Rugsėjo 17 d. jį nacionalinis transliuotojas, ne privatus, rodė dvigubai ilgiau, kaip tautinę šventę, su pasibučiavimais, su viskuo“.
Šis teiginys neatitinka tikrovės. LRT suskaičiavo, kad reportažą apie A. Juozaičio pranešimą kandidatuoti į prezidentus „Panoramoje“ rodė ne tik rugsėjo 17 d., bet ir rugsėjo 14 d. Pirmojo reportažo trukmė – 3 min. 45 sekundės, antrojo – 2 min. 33 sekundės. Suskaičiavome A. Juozaičio interviu abiejuose reportažuose trukmę – 1 min. 10 sekundžių. Tuo tarpu A. Nausėda reportaže kalbėjo – 1 min. 7 sekundes.
A.Juozaitis taip pat buvo kviestas dalyvauti „Dienos temoje“ ir rugsėjo 14 d. ir rugsėjo 17 d. kvietėme jį į „Dienos temą“, tačiau laiko atvykti jis nerado.
LRT debatuose pagal su VRK suderintas taisykles visi gauna vienodai laiko“, – rašoma LRT pranešime spaudai.
Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš vykusios prezidento posto siekiančių veikėjų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis – LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.
„Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šiuose debatuose ir pabaigsiu (…). Visiškai nelygios sąlygos, dabar baigsis šie debatai, ir vėl bus aštuoni balai Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, o visiems kitiems – po nulį. Ir tai daroma jau metai laiko. Paskui sako reitingai. Dažninis kartotinis laikas – ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“, – užsidegęs tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Juozaitis.
Jis priekaištavo, kad nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidentinių reitingų lyderių – ekonomistui G. Nausėdai.
„Klausimas yra toks, mes vieną dieną, tą pačią valandą su G. Nausėda paskelbėme, kad kandidatuosime, rugsėjo 17 d. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau – kaip tautinę šventę su pasibučiavimais, su viskuo. (…) Jūs dabar korupcijos klausimą keliate, tai yra ne tik papirkimas, tai ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką, man trūko kantrybė“, – piktinosi A. Juozaitis ir išėjo iš LRT salės, kurioje vyko tiesioginė transliacija.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.04.27; 08:14
