Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija stato 600 darbuotojų


Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai projektą įgyvendinančios „EPSO-G“ atstovai pirmadienį pristatė, kaip vykdomas šis projektas.
 
Koncertinos užtvaras jau yra įrengtas visuose jautriausiuose pasienio ruožuose, juose šiuo metu įrengiami tvoros segmentai, statybos įsibėgėjo ir projekto antrojo etapo ruožuose. Šiuo metu pasienyje mobilizuota maždaug 600 užtvarą statančių darbuotojų.
 
Pasak Vyriausybės pranešimo, svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose šiuo metu jau nutiesta daugiau nei 170 kilometrų koncertinos prizmės. Į šį skaičių įtraukta ir pagal „EPSO-G“ įgyvendinamą projektą nutiesta koncertina, ir anksčiau kariškių ir ugniagesių įrengtas užtvaras.
 
Fizinio barjero įrengimo darbai sėkmingai vykdomi, nepaisant žiemiškų oro sąlygų. Žemės įšalas padeda įrengti užtvarą pelkėtose vietose, taip pat pasienio ruožo miško keliais lengviau judėti ir sunkiajai technikai.
 
Koncertinos tiesimo darbai jau baigti projekto pirmojo etapo – Druskininkų, Barausko, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio užkardų – ruožuose. Juose dėl didelio neteisėtų migrantų skaičiaus koncertinos piramidę nuspręsta įrengti pirmiausia. Tvoros segmentai pirmojo etapo ruožuose turi būti įrengti iki balandžio 30 dienos, o visas fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo.
 
Dvejuose antrojo projekto etapo ruožuose – maždaug 100 kilometrų ilgio pietiniame ruože ir maždaug 70 kilometrų ilgio šiauriniame ruože – jungtinės veiklos pagrindu dirba „Kauno tiltai“ ir „Alkesta“, maždaug 100 kilometrų ilgio pietrytiniame ruože – „Brosta“. Rytiniame maždaug 100 kilometrų ilgio ruože dirba „EPSO-G“ grupės bendrovė „Tetas“.
 
Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija ribos, pirmiausia tiesiama koncertinos piramidė iš 5 arba 6 spiralių, šalia koncertinos iš Lietuvos valstybės pusės montuojami tvoros segmentai. Pagal VSAT reikalavimus pagaminti, nepalankioms oro sąlygoms ir dirvožemio poveikiui atsparūs tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė, o bendras tvoros su spirale aukštis siekia 4 metrus.
 
Projekto priežiūros komisijai vadovauja ministrė pirmininkė, joje – taip pat vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos, aplinkos ir finansų ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas ir projektą vykdančios įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.23; 07:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *