Interneto laisvė pasaulyje mažėja jau dešimtus metus iš eilės, vyriausybėms visame pasaulyje naudojantis pandemija kaip pagrindimu sekti gyventojus ir susidoroti su disidentais internete, savo ataskaitoje skelbia JAV nevyriausybinė organizacija „Freedom House“.
Kasmetinėje ataskaitoje teigiama, kad daugelyje šalių valdžia, prisidengdama COVID-19 pandemija, „išplėtė sekimo sistemas ir naudojosi naujomis technologijomis, kurios anksčiau buvo vertinamos kaip pernelyg pažeidžiančios žmonių privatumą“.
Tai reiškia, kad didėja disidentų cenzūra ir tobulėja visuomenės kontrolės technologinės sistemos.
„Pandemija didina visuomenės priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų tuo metu, kai internetas tampa vis mažiau laisvas. Be tinkamų privatumo ir teisės viršenybės saugiklių, šiomis technologijomis galima lengvai pasinaudoti politinėms represijoms“, – sakė „Freedom House“ vadovas Michaelas Abramowitzius.
„Freedom House“ interneto laisvės indeksas, kurį sudaro 65 pasaulio šalys, rodo, kad interneto laisvė mažėja jau dešimtus metus iš eilės. Indeksas yra sudaromas pagal 21 rodiklį, susijusį su prieigos kliūtimis, turinio apribojimais ir vartotojų teisių pažeidimais.
Ataskaitoje teigiama, kad šeštus metus iš eilės mažiausiai laisvas internetas yra Kinijoje.
„Kinijos valdžia pasinaudojo paprastomis ir moderniomis technologijomis ne tik koronaviruso krizei valdyti, bet ir užkirsti kelią interneto vartotojams dalytis nepriklausomų šaltinių informacija ir prieštarauti oficialiajam naratyvui“, – sakoma ataskaitoje.
„Freedom House“ tvirtina, kad šios tendencijos rodo kylančias kiniško „skaitmeninio autoritarizmo“ ir interneto padalijimo tendencijas pasaulyje, kiekvienos šalies valdžiai įvedant savus apribojimus.
„Freedom House“ skaičiavimais, šiuo metu apie 3,8 mlrd. pasaulio gyventojų naudojasi internetu. Vos 20 proc. jų gyvena šalyse, kuriose paisoma interneto laisvių, 32 proc. – šalyse, kur internetas yra iš dalies laisvas, o 35 proc. – šalyse, kuriose internetas nėra laisvas. Likę 13 proc. žmonių gyvena į ataskaitą neįtrauktose šalyse.
Ataskaitoje taip pat minimi dideli interneto laisvės nuosmukiai Mianmare, Kirgizijoje ir Indijoje dėl iš dalies nutrauktos interneto prieigos bei Ruandoje, kuri pasinaudojo „sudėtingomis programomis, kad stebėtų ir gąsdintų disidentus užsienyje“.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos liko tarp šalių, kuriose internetas yra laisvas, tačiau jos laisvės rodiklis sumažėjo dėl išaugusio teisėsaugos stebėjimo protestuotojų atžvilgiu, vykdomosios valdžios nurodymų reguliuoti socialinius tinklus, prezidento Donaldo Trumpo skleidžiamos dezinformacijos ir ketinimų uždrausti Kinijos valdomas programėles „TikTok“ ir „WeChat“.
Programėlių draudimai yra „savavalis ir neproporcingas atsakas į tikras rizikas“, kurias kelia šios programėlės.
