G. Landsbergis: sankcijos baltarusiškoms trąšoms tik teorinės

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad kol kas Jungtinių Amerikos Valstijų įvestos sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui tarnaujančiai trąšų įmonei „Belaruskalij“ yra tik teorinės. Ministras mano, kad šioje situacijoje efektyviausias sprendimas būtų plėsti europines sankcijas Baltarusijai.

 

„Man šiek tiek apmaudu, kad tos sankcijos yra, deja, tik teorinės. Ir mosikuotis oriniais ginklais galim visi. Šiandieną Vyriausybė turi atrasti būdus, kaip de facto sankcionuoti tą įmonę. Jokio kito būdo Europos Sąjungai neįvedus sankcijų, deja, neegzistuoja. O Lietuva, kaip žinote, savarankiškų sankcijų įvesti negali dėl to, kad tai yra prekybos politikos dalis, kuri yra deleguota Europos Komisijai“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Landsbergis.

 

„Tai Jungtinės Amerikos Valstijos turi galimybę įvesti sankcijas, kurios yra griežtos. Jos tada įpareigoja įmones įtraukti veiklą ir bendradarbiauti su sankcionuojama įmone. Tai buvo padaryta „Nord Stream2“ vamzdžio tiesimo atveju. Šį kartą buvo pasirinkta taip nedaryti“, – pridūrė jis.

 

Todėl ministras užsimena, kad šioje situacijoje sankcijų įvedimas reiškia daugiau politinį gestą, o ne realų sankcionavimą.

 

„Našta viso to įvedimo realiai tada tenka, kaip aš minėjau, įmonėms. Bet jos, kaip matome, aiškina, kad joms reputacija jų nerūpi. Teisinio įpareigojimo įvesti sankcijas neturi, tai tenka Vyriausybei. Tai kartais susidaro toks įspūdis, kad vos ne sankcionuojama šiuo atveju ne „Belaruskalij“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri, aš neabejoju, priims sprendimus tokius, kokių reikia“, – sakė jis.

 

Ministras akcentuoja, kad, jeigu Vyriausybėje bus pateiktas koks nors pasiūlymas, galintis apriboti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, jis tokį siūlymą palaikys.

 

Vis tik G. Landsbergis mano, kad geresnis sprendimas būtų buvęs Baltarusijai įvesti antrines sankcijas.

 

„Antrinės sankcijos taip pat yra teisinis sankcijų instrumentas, kuomet kiekviena įmonė, kuri dirba su sankcionuota įmone, atsiduria sankcijų sąraše“, – sakė ministras.

 

Todėl diplomatijos vadovas dar kartą pabrėžia, kad efektyviausias instrumentas dabartinėje situacijoje būtų plėsti europines sankcijas.

 

„Aš lieku prie nuomonės, kad efektyviausias instrumentas yra europinių sankcijų plėtimas. Priežasčių ir argumentų, kodėl tai reiktų daryti, yra apsčiai dėl to, kad A. Lukašenkos režimas pelnosi iš trąšų. Ir neabejotinai tiek aš, tikiuosi, ir valstybės vadovas EVT posėdžiuose kelsime šį klausimą toliau plėsti sankcijas“, – pažymėjo G. Landsbergis.

 

ELTA primena, kad trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas.

 

Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.

 

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.

 

Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).

 

Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.