G. Landsbergis: su prezidentu būta konstruktyvaus bei reikalingo pokalbio

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nekomentuoja ketvirtadienį vykusio neskelbto susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.   

 

„Turėjome konstruktyvų bei reikalingą pokalbį, kurio turinio plačiau nekomentuosiu“, – Eltai ketvirtadienio pavakare sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

 

Tačiau Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos bendravimą, bent jau viešojoje erdvėje, vargu ar galima pavadinti konstruktyviu. Už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos išsiskyrė po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio autokratiniam ir Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.

 

Kiek anksčiau G. Landsbergis žurnalistams apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere A. Merkel gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Ministras akcentavo, kad tai yra labai negera praktika.

 

„Vienintelis žodis, kuriuo galiu apsakyti – apmaudu. Tai apsunkina darbą. Informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius. Esame susitarę, kad būtume informuoti laiku“, – ketvirtadienį Seime komentavo G. Landsbergis.

 

Tuo tarpu trečiadienį prezidento patarėja Asta Skaisgirytė tvirtino, kad Prezidentūra buvo informuota apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai. Tai, kad ši informacija nepasiekė Vyriausybės ar Užsienio reikalų ministerijos patarėja nesureikšmino.

 

„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos pasidalijimus. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

 

Galiausiai G. Landsbergio komentarus ir kritiką įvertino Prezidentūra. Jau po ketvirtadienį vykusio susitikimo užsienio reikalų ministras buvo paragintas komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai, o ne per žiniasklaidą.  

 

„Lietuvos Respublikos prezidentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas. Jos buvo derinamos ir dėl Vokietijos kanclerės kontaktų su A. Lukašenka. Prezidentas kviečia užsienio reikalų ministrą jam kylančius komunikavimo klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai. Taip yra ir efektyviau, ir greičiau. Šalies įvaizdžiui kenkia skuboti, emocijomis grįsti pareiškimai“, – Eltai perduotame komentare rašė Prezidento komunikacijos grupė.

 

 

Antradienį G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė pritariąs Vokietijos kanclerės A. Merkel pokalbiams su autokratiniu Baltarusijos vadovu. G. Nausėdos manymu, tai, kad Vakarų valstybės migracijos krizę bando spręsti komunikuodamos su Vakarų nepripažintu prezidentu, A. Lukašenkos nepaverčia teisėtu Baltarusijos lyderiu.

 

„Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – šią savaitę Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.

 

Tuo tarpu G. Landsbergis laikosi kiek kitokios pozicijos. Jo teigimu, A. Merkel komunikavimas su autokratiniu Baltarusijos lyderiu yra pavojingas ne tik dėl to, kad nebuvo pakankamai suderintas su ES partneriais, bet ir dėl to, kad tai sukuria galimybes A. Lukašenkai atsiradusius kontaktus su Vakarais išnaudoti propagandiniams tikslams.

 

Ministras mano, kad ir be tiesioginių pokalbių su Baltarusijos režimo lyderiu galima imtis daug žingsnių, siekiant išspręsti įtampą keliančią situaciją pasienyje su Baltarusija. Vienas iš jų, jo teigimu, yra griežtesnės sankcijos Baltarusijos režimui.

 

ELTA primena, kad A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę du kartus kalbėjosi telefonu. Pirmasis Baltarusijos režimo lyderio ir Vokietijos kanclerės pokalbis įvyko pirmadienį.

 

Tai buvo pirmas A. Lukašenkos kontaktas su Vakarų šalies vyriausybe po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus.