G. Nausėda: išmintinga Sąjūdžio politika keitė ne tik Lietuvos, bet ir Europos veidą


Lietuvos trispalvė. Slaptai.lt nuotr.

Prieš 35 metus įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) bei jo pradėtas taikus pasipriešinimas okupacinei sovietų valdžiai įkvėpė ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą, pabrėžia prezidentas Gitanas Nausėda.
 
„Orų ir taikų lietuvių išsivadavimą su nuostaba stebėjo ir susižavėjimu stebėjo visas laisvasis pasaulis. Išmintinga Sąjūdžio politika, įkūnijusi tautos ryžtą, pakeitė ir Europos veidą“, – iškilmių Sąjūdžio įkūrimui paminėti metu Seime sakė G. Nausėda.
 
Šeštadienį Seimo Kovo 11-osios salėje minimos 35-osios LPS iniciatyvinės grupės įkūrimo metinės bei Sąjūdžio diena.
Lietuvos padangėje – Lietuvos trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Prieš 35 metus nesovietinė Lietuvos visuomenė okupacijos sąlygomis, tiesioginės demokratijos būdu suformavo pirmąją plačią savo atstovybę – LPS  iniciatyvinę grupę. Šis ilgai brendęs ir nemažai drąsos pareikalavęs veiksmas pažadino tautą“, – pasakojo G. Nausėda.
 
„Atgimusios tautos remiamas Sąjūdis iškart ėmėsi veiksmų, kurie pakeitė istorijos eigą. Vos kelių po kelių savaičių Vilniuje jau plevėsavo trispalvės, dar po pusmečio Sąjūdžio Seimas, deklaravęs, kad Lietuvių tauta niekada nesusitaikė su valstybės praradimu, oficialiai paskelbė tikslą atkurti nepriklausomybę“, – kalbėjo šalies vadovas.
 
Anot G. Nausėdos, tuomet Lietuvos pademonstruotas ryžtas taikiai siekti nepriklausomybės atkūrimo, įkvėpė ir kitas valstybes siekti laisvės bei demokratijos, pavyzdžiui, Vokietiją susivienyti.
 
„Šią savaitę Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, sveikindamas Vilnių su 700 metų jubiliejumi, priminė, kad dainuojanti, skambanti ir tikrai taiki revoliucija būtent šioje Europos vietoje prasidėjo dar iki Berlyno sienos griūties“, – dėstė prezidentas.
 
„Vokietijos prezidentas su dėkingumu pažymėjo, kad mūsų laisvės troškimas, pasipriešinimas priklausomybei ir priespaudai, prisidėjo prie Vokietijos suvienijimo laisvėje“, – tęsė šalies vadovas.
 
Lietuvos trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Savo kalboje jis taip pat priminė ir antrus metus Ukrainoje tebesitęsiančią plataus masto Rusijos invaziją.
 
G. Nausėdos teigimu, Lietuva ir likęs demokratinis pasaulis turi ir toliau remti Ukrainą bei ginti vakarietiškas vertybes. Siekiant šio tikslo, būtent Sąjūdžio vykdyta politika yra pavyzdinė, kalbėjo šalies vadovas.
 
„Vakarų civilizacijos vertybių gynyba nuo amžių buvo istorinė Lietuvos misija. Šiandien mūsų pareiga – padėti Ukrainai apginti savo laisvę ir teisę kurti ateitį laisvų tautų bendrijoje, prisidėti prie galutinio Europos susivienijimo laisvėje“, – pažymėjo prezidentas.
 
„Minėdami Sąjūdžio metines dar kartą ryžtingai įsipareigokime laisvei ir jos gynybai. Būkime tie laisvojo pasaulio kūrėjai, kurie, vadovaudamiesi tiesa, išmintimi, drąsa ir ryžtu, nugali melu ir smurtu apsiginklavusius dėl savo valdžios drebančius tironus. Būkime verti ryžtingos ir išmintingos Sąjūdžio politikos. Būkime verti žmonių, kurie mus atvedė į Sąjūdį. Visos blogio imperijos anksčiau ar vėliau nukeliauja į istorijos šiukšlyną. O mes, laisvę mylintys žmonės ir tautos, atlaikę išmėginimus ir susivieniję, tapsime dar stipresni“, – tęsė G. Nausėda.
 
V. Čmilytė-Nielsen: minėdami Sąjūdžio sukaktį prisiminkime, jog valdžia yra ne sau, o žmonėms
 
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo kalboje teigė, kad tautinio atgimimo idėjos Lietuvoje buvo puoselėjamos dar iki Sąjūdžio įsteigimo. LPS iniciatyvinė grupė, anot jos, „davė pradžią tautiniam Sąjūdžiui, kuris akumuliavo visą ankstesnių laisvės proveržių energiją“.
 
Lietuviška trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Tos bangos, didesnės ir mažesnės, vilnijo, budino ir telkė per visą sovietmetį. Nuo kraujyje skandintos ginkluotos pokario rezistencijos − per Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, universitetinį kraštotyrinį sąjūdį „Ramuva“, Romo Kalantos auką ir Kauno jaunimo akciją, per įvairias kultūrines, kraštotyrines, paminklosaugines ir žmogaus teisių organizacijas. Per Lietuvos Helsinkio grupę ir Lietuvos kultūros fondą. Taip pat per radikalųjį Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, per liberalios krypties federaciją „Santara-Šviesa“, per disidentinę Lietuvos laisvės lygą, kuri pirmąsyk viešai pasmerkė Molotovo−Ribentropo paktą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje“, – kalbėjo parlamento vadovė.
 
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Sąjūdžio veikla per mažiau nei dvejus metus „neatpažįstamai pakeitė Lietuvą“, tapo pagrindu laisvos ir nepriklausomos demokratinės valstybės kūrimui.
 
Pasak jos, Sąjūdžio 35-metis yra proga prisiminti, kad politinė konkurencija neturėtų užgožti esminio valdžios tikslo – rūpintis šalies piliečių gerove.
 
„Sutvėrus valstybę, kas, turint omeny to meto aplinkybes, prilygo stebuklui, iškart iškilo kasdieniai valstybės tvirtinimo darbai. Kaip sakė poetas: „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti, nes jei sustoji tik, jinai ir miršta.“ Tačiau kartais dirbant tuos lipdymo darbus, reikalaujančius daug dėmesio, skrupulingumo, pasimeta supratimas apie pradžią ir esmę, į pirmą planą iškyla aistros, ambicijos ir rungtyniavimai“, – sakė parlamento vadovė.
 
Lietuvos vėliavos spavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Taip neturėtų būti. Apie tai reikia kalbėti, tą prisiminti net menkiausiai progai pasitaikius. Todėl šiandien ir kalbame apie Sąjūdį. Ne tik todėl, kad garbinga sukaktis, Sąjūdžio 35-metis, bet tam, kad susigrąžintume esmę. Valstybė ir juolab valdžia yra ne sau, o žmonėms, jų gerovei. Jų laisvei ir saviraiškai. Pasitikėjimui ir pasididžiavimui“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
 
35 narių LPS iniciatyvinė grupė įkurta 1988 metų birželio 3 d., Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje. Tą vasarą bei rudenį Lietuvoje Sąjūdis organizavo daug mitingų, kuriuose skleidė savo idėjas tuometiniais visuomenei aktualiais klausimais, pradėta leisti Sąjūdžio spauda, šalies miestuose kūrėsi iniciatyvinės LPS grupės.
Lietuvos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
1988 m. spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas, LPS Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.
 
1989 m. vasario 15 d. LPS Seimas pirmąkart paskelbė siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.06.04; 08:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *