G. Nausėda: pokalbiai su A. Lukašenka nereiškia režimo legitimizavimo


Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai prakalbus apie tai, kad nelegalios migracijos krizę būtų galima išspręsti kalbantis būtent su Aliaksandro Lukašenkos režimu, kuris ir atsakingas už nelegalių migrantų srautą, Prezidentūra akcentuoja, jog Lietuva ir toliau remia griežtą užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. Kalbėjimas su Vakarų nepripažintu autokratiniu prezidentu nepaverčia jo teisėtu Baltarusijos lyderiu, pabrėžia Lietuvos vadovas.
 
„Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiame sankcijas režimui, reikalaujame paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus. Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigia G. Nausėda.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad antradienį ryte interviu BBC radijui prezidentas G. Nausėda kalbėjo, jog kritika dėl nelegalios migracijos sukeltų humanitarinių problemų pirmiausiai turėtų tekti ne Lenkijai ir Lietuvai, bet A. Lukašenkos režimui.
 
„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui teigė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad organizuotą nelegalių migrantų srautą stabdančios Lenkija ir Lietuva pirmiausiai vykdo savo pareigą, užkirsdamos kelią nelegaliai patekti į Vakarų Europos valstybes.
 
„Turime kreiptis į Europos Sąjungos institucijas ne tik kalbant apie migraciją ir prieglobsčio politiką, bet ir apie fizinio barjero statybą tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos su Baltarusija. Nes Lietuva ir Lenkija šiandien yra kaip Vakarų demokratijos sergėtojos. Mes bandome neleisti šiems žmonėms keliauti toliau į Vokietiją. Stengiamės atlikti savo darbą kuo geriau, saugodami Europos Sąjungą“, – tvirtino G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.17; 00:30
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.