Svarstant svetimvardžių dokumentuose rašymo tvarkos projektą, nereikia atmesti ne tik jo autorių tautinės savimonės, bet ir interesų, susijusių su jų ar jų šeimos narių tautybe. Interesų konfliktą galima įžvelgti, kai būtent tokį svetimvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai.
Antai vieno iš pristatomo projekto iniciatorių Gedimino Kirkilo motina rusė, žmona taip pat rusė, kitos – Irenos Šiaulienės (mergautinė pavardė Anajeva) – tėvas rusas.
Tarp minimo projekto iniciatorių rasime ir daugiau asmenų, kuriems kalbos reikšmė tautos būčiai sunkiai suvokiama. Akivaizdu, kad jiems natūraliai nerūpi derama valstybinės kalbos apsauga nuo korozijos, o asmeniškai terūpi toks projektas, kad tik patenkintų lenkų tautinės bendrijos Lietuvoje ir Lenkijos reikalavimą. Ar taip nepastumiamas į antrą planą valstybės ir tautos interesas?
Manyčiau, kad asmeniškai suinteresuotieji turėtų apskritai pasitraukti nuo šio klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo, o ypač – nuo balsavimo.
Atkreiptinas dėmesys į daugiau negu keistą dalyką: pateikdami projektą, kuris bent iš dalies turėtų tenkinti originalios svetimvardžių formos siekiančiųjų interesus, projekto autoriai – mūsų valstybės piliečiai (!) – kartu siekia įstatymu išstumti iš valstybės išduodamo dokumento pačią valstybinę kalbą! T. y., atlikdama šią funkciją – išduodama asmens dokumentus, tarnaujančius valstybės santykiams su savo piliečiu, – valstybė ją vykdys ne valstybine kalba! Kitaip tariant, valstybės funkcijų „teritorijoje“ atsiranda sritis, kur valstybinę kalbą norima uždrausti.
Balsuodami parlamentarai duos tam pradžią, arba ne. Ar jau „procesas prasidėjo“? Juk to reikalauja(!) priesaiką tarnauti valstybės interesams davę parlamentarai.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Zolubas.
2015.07.06; 11:40
