2016 metų vasarį Rusijoje turi pasirodyti Iono Mihajaus Pačepos ir Ronaldo Ryčliako knyga „Dezinformacija“.
Anglų kalba ji buvo išspausdinta prieš dvejus metus, o jos vertimas į rusų kalbą išėjo pačiu laiku: autoriai smulkiai pasakoja apie tai, kaip sovietų specialiosios tarnybos kūrė ir finansavo teroristines organizacijas Artimuosiuos rytuose, konkrečiai – Sirijoje. Pagal knygą „Dezinformacija“ režisierius Stenas Muras nufilmavo to paties pavadinimo dokumentinį filmą.
Generolas Ionas Mihajus Pečepa (g. 1928 m.) vadinamas sovietų bloko aukščiausio rango žvalgybos karininku, pabėgusiu į Vakarus. Šešerius metus jis buvo Rumunijos užsienio žvalgybos viršininko pavaduotoju ir Nikolajaus Čiaušesku patarėju.
Gavęs įsakymą organizuoti Laisvosios Europos Radijo Rumunijos tarnybos direktoriaus nužudymą, Pačepa nusprendė jo nevykdyti, ir 1978 metų liepą pabėgo į JAV. Jo pabėgimas privertė padaryti didžiausius pakeitimus Rumunijos vadovybėje. Čiaušesku atleido trečdalį ministrų kabineto narių, nušalino keturis Politinio biuro narius ir pakeitė 22 ambasadorius.
1978 metų rugsėjį Pačepa buvo už akių nuteistas Rumunijoje mirties bausme. Čiaušesku pasiūlė dviejų milijonų dolerių premiją už jo mirtį. Pabėgusį generolą medžiojo Jasiro Arafato ir Muamaro Kadafio žmonės. Garsiajam teroristui Karlosui–Šakalui buvo pažadėtas milijonas dolerių už Pačepos, žinojusio daugybę KGB ir Rumunijos žvalgybos paslapčių, nužudymą.
Knyga „Dezinformacija“ pasakoja, kaip sovietų specialiosios tarnybos rengė jai neįtinkančių lyderių (pavyzdžiui, popiežiaus Pijaus XII) diskreditavimo kampaniją, infiltruodavosi į Pasaulinę Bažnyčių Tarybą ir kitas respektabilias organizacijas, kurstė antiamerikanizmą musulmonų pasaulyje ir nuo septintojo dešimtmečio pabaigos įkvėpdavo terorizmą Artimuosiuose Rytuose, propaguodamos antisemitizmą.
Įdomi detalė: KGB vadovas Jurijus Andropovas davė nurodymą išversti į arabų kalbą ir išplatinti garsiąją klastotę – „ Siono išminčių protokolus“. „Andropovui islamo pasaulis buvo tarsi Petrio lėkštelė, kurioje KGB galėjo išauginti neapykantos Amerikai viruso atmainą iš marksizmo-leninizmo bakterijos“.
Generolas Pačepa mena pokalbį su generolu pulkininku Aleksandru Sacharovskiu, kuris 15 metų vadovavo sovietų užsienio žvalgybai – KGB Pirmajai vyriausiajai valdybai, ir cituoja jo žodžius: „Dabartiniame pasaulyje, kai branduolinė bomba karinės jėgos naudojimą padarė seniena, mūsų pagrindiniu ginklu turi tapti terorizmas“.
1968–1978 metais Rumunijos saugumo tarnybos, kurtos stebint Sacharovskiui, kas savaitę siųsdavo po du krovininius lėktuvus su ginklais Palestinos kovotojams į Libaną. Štazi (VDR Valstybės saugumo ministerijos) archyvuose yra dokumentas apie siuntimą į Libaną vien tik 1983 metais Kalašnikovo automatų ir šaudmenų beveik už du milijonus dolerių. Komunistinė Čekoslovakija pasiuntė 1000 tonų šaudmenų Semteks islamo teroristams – to, rašo Pačepa, užtektų 150-čiai metų.
Pagal Lubiankoje sukurptą planą teroristai pradėjo grobti lėktuvus: vien tik 1969 metais Paleistinos Išsivadavimo Organizacija, gaudavusi pinigų iš sovietų tarnybų, pagrobė 82 lėktuvus. Generolas Pačepa mena, kaip 1971 metais generolas Sacharovskis rodė jam savo kabinete žemėlapį, prisagstytą raudonų vėliavėlių. Kiekviena vėliavėlė ženklino pagrobtą lėktuvą. „Tai mano išradimas“, – pasigyrė Sacharovskis.
„Dezinformacija“ – tai knyga ne vien apie SSSR. Skyriuje „Putino laikai“ kalbama apie tai, kaip atėjus į valdžią tiems, kurie kilę iš KGB, Rusijoje prasidėjo politinės represijos, atgimė šnipinėjimo manija ir kilo banga antiamerikonizmo. Skyriuje „KGB imperija“ Ionas Pačepa vėl cituoja generolą Sacharovskį, kuris jį įtikinėjo, kad valstybės saugumas “garantavo saugumą Rusijai 500 metų ir neišvengiamai laimės karą prieš mūsų pagrindinį priešą – amerikietiškąjį sionizmą“.
Knygos „Dezinformacija“ autorius prieina tokią išvadą: „Barbariškasis KGB, per savo valdymo laikotarpį sunaikinęs 20 milijonų žmonių savo šalyje ir dar 70 milijonų visame komunistiniame pasaulyje, ne tik išgyveno, bet ir pavertė šių laikų Rusiją pirmąja pasaulio istorijoje diktatūra, kurią valdo valstybės saugumas. Jeigu šaltojo karo laikais KGB buvo valstybė valstybėje, tai dabar ji pati tapo valstybe, o Putinas tapo turtingiausiu žmogum ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje“.
Generolo Pačepos nuomone, arabų pasaulyje Kremlius tebesilaiko tos pačios politikos kaip ir Andropovo laikais – remia radikalias ir teroristines grupuotes. Tuo tarpu kai JAV po 2001 metų rugsėjo 11-osios paskelbė karą terorizmui, Maskva daro viską, kad remtų antiamerikanizmą Europoje, įkvėpdamas per savo agentus kairiuosius judėjimus protesto akcijoms prieš JAV politiką.
Prieš knygos „Dezinformaciją“ pasirodymą rusų kalba Ionas Mihajus Pačepa atsakė į Laisvės Radijo klausimus.
– Ar galima atsekti ryšį tarp islamo teroristų grupuočių, kurias sovietiniais laikais skatino KGB, ir šiandieninės krizės Artimuosiuose Rytuose?
– Suprantama. Dabartinis tarptautinis terorizmas užgimė Lubiankoje po šešių dienų karo. Per tą karą Izraelis pažemino du svarbiausius SSSR sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose. Tais laikais tų dviejų šalių valdžia buvo pavaldi patarėjams iš sovietų vadovybės ir žvalgybos. Mūsų laikais Kremlius kreipiasi į visą buvusio sovietinio bloko žvalgybinę bendruomenę, kad ji slapta remtų milžinišką vyriausybinę sovietų prestižo atkūrimo programą.
– Kodėl, Jūsų požiūriu, Putinas nusprendė pradėti karinę operaciją Sirijoje?
– Hafezas Asadas buvo sovietų marionetė. Tais metais, kai aš priklausiau aukščiausiam KGB bendruomenės ešelonui, Asado Sirija buvo valdoma patarėjų iš SSSR. Po Asado mirties 2000 metų birželį jo sūnus Bašaras užėmė tėvo vietą po rinkimų, neturinčių alternatyvos, pagal sovietinę dvasią. Asado „rinkimai“ vyko praėjus keliems mėnesiams po to, kai Putinas buvo įvestas į Kremlių po KGB/FSB įvykdyto rūmų perversmo.
Netrukus po to Bašaras Asadas tapo tokia pat Kremliaus marionete. Mainais už tai jis gavo Maskvos karinę pagalbą. Per 2006 metų karą tarp Izraelio ir Hezbola grupuotės prieš Izraelį buvo naudojami Kalašnikovo automatai, salvių šaudymo įrenginiai, su Rusijos pagalba pagamintos raketos „Fadžr-1“ ir „Fadžr-3“, rusų gamybos savaeigiai prieštankiniai raketiniai kompleksai AT-5 ir „Kornet“.
Pasenusio modelio rusiški ginklai labai mėgstami teroristų visame pasaulyje, ir „blogi vyrukai“ puikiai žino, kur jų įsigyti. Hezbola numestose dėžėse su ginklais buvo ženklinimas „Užsakovas: Sirijos gynybos ministerija. Tiekėjas: Tulos Priborostrojenije KB“.
– Ar turi Vakarai bendradarbiauti su Rusija kovojant su ISIL?
– Galima sudaryti paktą ir su pačiu velniu tam, kad įveiktum savo pikčiausią priešą. Teroro aktai Paryžiuje ir Rusijos lėktuve Egipte, įvykę per dvi savaites, visiškai gali sukurti naują sąjungą, tokią, kaip Antrajame pasauliniame kare. Pasak vokiečių reporterio Jurgeno Todenhoferio, kuris sėkmingai prasiskverbė į ISIL, toji teroristinė organizacija ketina įsigyti branduolinį ginklą ir surengti „didžiausią religinį valymą istorijoje“…
Laisvės Radijo prašymu apie Andropovo auklėtinių ir ISIL teroristų ryšius samprotauja Sergejus Žirnovas, buvęs KGB ir SVR (Užsienio žvalgybos tarnyba, – vert.) bendradarbis, o dabar Paryžiuje gyvenantis politinis emigrantas.
– Kaip man regis, dabartiniai teroristai yra ne tiek savo pirmtakų pagimdytų, atrinktų, išugdytų, apginkluotų ir ištreniruotų mūsų specialiuose lageriuose, įpėdiniai, kiek jų sąlyginiai išsigimėliai. Taip kaip ir Putino specialiosios tarnybos – KGB, KPSS ir SSSR išsigimusi atmaina. Seniai beveik visi išmirė, bet mūsų nostalgija mumyse išliko. Išliko ir nevisavertiškumo kompleksai.
SSSR buvo supervalstybė, nes siūlė pasauliui globalinį modelį. Dabartinės Putino Rusijos problema – ji neturi modelio net savo piliečiams. Ne tik pasauliui. Į arabų terorizmą atėjo visiškai kita karta. Jie nebežaidžia komunizmo ir revoliucijos, ir net neapsimeta, kad žaidžia mūsų žaidimus. Jie turi savo žaidimus. Islamo Valstybei nereikia mūsų pinigų. Arabai globaliai dabar turi daugiau pinigų, negu Rusija. Jie užsiėmę patys savimi ir globalia radikaliojo islamo strategija. Taip, kaip jie supranta. Bet mes turime bendrus priešus – JAV ir Vakarus. Ir Putinas stengiasi tuo naudotis.
O pas mus Kremliuje, Jaseniove, Lubiankoje ir „akvariume“ sėdi naujoji karta, jaučianti nostalgiją semtuvėliams ir nesuprantanti, kaip radikaliai viskas pasikeitė pasaulyje, geopolitinėje dėlionėje. Egiptas išdavė SSSR, silpnutis sūnus Asadas atėjo vietoj stipraus tėvo, žlugo senasis Huseino Irakas ir Kadafio Libija – visos tos mūsų buvusios tėvonijos.
Iš esmės labai pasikeitė santykiai su Izraeliu. Anksčiau jis vienareikšmiškai buvo priešas. O dabar nei draugas, nei priešas. Dėl to pasikeitė ir santykiai su palestiniečiais. Bet svarbiausia – nebėra nei SSSR, nei komunizmo. Arabų terorizmas ir Irano branduolinio ginklo grėsmė leidžia Putinui flirtuoti su Izraeliu ir stumti tenai savo agentūrą.
Todėl dabar Putinas negali jiems daug pasiūlyti. Bet pačiam reikia terorizmo kaip faktoriaus tarptautiniam įtempimui. Todėl aš įsitikinęs, kad Putino režime stiprūs nelegalūs ryšiai operatyviniame lygyje (SVR, GRU, FSB). Ir jie turi savo kanalą agentūrai infiltruoti – Čečėniją.
Putinas stengiasi visu tuo manipuliuoti, kad darytų spaudimą Vakarams ir naftos šeichams – mūsų priešams ir konkurentams. Mūsų specialiųjų tarnybų tikslai bei metodai ir atmosfera žvalgybos vadovybėje iš pradžių po Primakovo atėjimo, o paskui ir po Putino atėjimo – viskas arba liko kai buvę, arba palaipsniui atgimsta kaip senas variantas. Ir Putino sąlytis su dabartiniu arabų terorizmu – per cinizmą ir bendrų priešų paiešką Vakaruose. Pagal principą: kuo smarkiau drumsi ten vandenį, tuo paprasčiau su Vakarais bus vesti derybas iš jėgos pozicijų.
Putinui gana gerai pavyksta manipuliuoti ne globaliu terorizmu, kaip tai buvo Andropovo laikais, o atskiromis grupėmis. Ir net paprasčiausiai pačiam rengti savo akcijas po jų vėliava. Ir traukti kaštonus iš ugnies Vakaruose. Kaskart, kai krenta jo akcijos civilizuotose valstybėse, keistai aktyvėja teroristinė veikla prieš Vakarus, o tai stumia Putiną į jų glėbį. Schema stebėtinai paprasta, bet suveikė su Bušu-jaunesniuoju, o dabar su Olandu ir Obama.
Nuotraukose: buvęs sovietinių slaptųjų tarnybų generolas Ionas Mihajus Pečepa, sėkmingai pabėgęs į Vakarus; ir jo knyga apie SSRS ir Rusijos slaptųjų tarnybų intrigas.
Informacijos šaltinis: svoboda.org
2015.11.24; 09:25
