“Logika čia dažniausia išnykdavo, o nugalėdavo paragrafas, smaugdavo paragrafas, kvailiodavo paragrafas, prunkštaudavo paragrafas, tyčiodavosi paragrafas, žudydavo ir nedovanodavo paragrafas. Teisėjai buvo įstatymų žonglieriai, negyvos įstatymų raidės žyniai, kaltinamųjų ėdikai, austriškų džiunglių tigrai, pagal paragrafų skaičių apskaičiuojantys savo šuolį link kaltinamojo“. Ši ištrauka – iš Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“.
Jums dar nieko nepriminė ši ištrauka iš nuostabios ir išminties kupinos knygos? Taip, šioje ištraukoje teriekia pakeisti vieną vienintelį žodį, ir visa tai, ką rašė apie 1916 metus J. Hašekas, tinka Lietuvai.
Rytoj gera diena mirti. Dar kartą mirti 1918 metų savanoriams, pokario Partizanams, 1991 metų sausio 13-osios, Medininkų aukoms. Jeigu rytoj nugali paragrafas, miršta tai, ką 1000 metų kūrė ir išlaikė mūsų Tauta .
Jeigu rytoj nugali paragrafas, tai Lietuva tampa Lao Šė „Užrašais apie kačių miestą“. Jeigu rytoj išnyks logika, aš pasijusiu, kad gyvenu M. Saltykovo – Ščedrino „Vieno miesto istorijoje“. Ir Valdžia žino vieną vienintelį posakį – „Gėda akių neėda“.
„Karinis juridinis aparatas buvo puikus. Tokį aparatą turi kiekviena valstybė visuotinio politinio, ekonominio ir moralinio žlugimo išvakarėse. Buvusios galybės aureolę sergėjo teismai, policija, žandarmerija ir parsidavėlių skundikų šunauja”. Jaroslavas Hašekas ir vėl čia kaip pirštu į dangų pataikė. Kas gali puikiau apibūdinti tai, kas vyksta Lietuvoje. Tačiau jeigu…..
Tačiau jeigu rytoj, Klaso pelenai subels bent į vieno pareigūno, valdžios vyro ar moters širdį – tada rytoj gera diena mirti visiems Glupovo miesto viršininkams, tada rytoj visi Kačių Miesto gyventojai nustoja kramtyti juos kvailinančius durnaropių lapus. Tada rytoj skaitysime Hašeką tik kaip literatūros klasiką. Būtent rytoj spręsis, ar laimėjome K. Čapeko „Karą su salamandromis“ .
Žinoma, jeigu Klaso pelenai subels bent į vieno įtakingo Lietuvos žmogaus širdį. O tada įvyks stebuklas, kurio tiek metų ieškojo Ulenšpygelis. Būtent rytoj galime pamatyti septynių mirtinų nuodėmių metamorfozę į septynias Didžiąsias dorybes.
Būdamas paskutiniu Lietuvos optimistu, aš vis dar tikiu, kad mūsų Valdžia dar turi širdį, o jos galvoje nėra įmontuota „šarmankė “, mokanti išgroti tik vieną žodį – „НЕ ПУЩАТЬ”.
Nuotraukoje: straipsnio autorius Vadimas Juška.
2010.05.19
