Žinotina, kad yra dvasinė, psichinė ir fizinė sveikata, nuo kurios priklauso žmogaus egzistencijos kokybė. Artėjant adventui, Šv Kalėdoms ir Naujiesiems Metams, ko gero, pravartu prisiminti sveikatos mąstymo paradigmas Vakarų bei tūkstantmetės Rytų medicinos sąvokos kontekstuose.
Pirmoji orientuota į farmakologinius, chirurginius gydymo mechanizmus.
Antroji itin giliai “kapsto” žmogiškųjų sveikatos išteklių resursus bei jų tąsos mechanizmus nuo gimimo iki “išėjimo anapilin ilgalaikio sapno”…
Matyt, visi esame girdėję apie Vydūną. Tačiau, ko gero, nedaugelis žino, kad būtent Vydūnas pirmasis ėmė domėtis Rytų medicinos klodais. Jis – pirmasis lietuvis, ėmęs taisyti savo visa apimančią ir anuomet stipriai pašlijusią sveikatą rytų medicinos pagalba.
Indų šventraščiai Vydūnui teikė žinių praktiniame-teoriniame lygmenyje apie vykstančius organizmo procesus tausojant ir atstatant sveikatą netgi tada, kai ji lyg ir beviltiškai sugadinta. Išplaukiantys pamąstymai apie visatos sąrangą ir apie mūsų kaip mikro kosmoso dalis, Vydūnas teigė, kad gyvenant pagal gamtos dėsnius galima ilgai išlikti sveikam, nors “saulės amžiaus neaplenksim”, bet bent jau palengvinsim sau ir artimiesiems “ilgalaikį sapną” išeinant anapilin greitai ir be skausmo…
Juk kiekvienas žmogaus organas spinduliuoja tam tikrą energiją ir magnetinius bio laukus. Pavyzdžiui, širdis yra labiausiai spinduliojantis organas. Jos veikla susijusi su minėtomis dvasinėmis, psichinėmis, fizinėmis būsenomis, kurios nuolat kinta. Nepaisant įvairių būdų sveikai gyventi žmonijos sveikata blogėja, nes didėja nenoras taikytis taip “laužant” netgi katalikiškas ir netgi kitų tikėjimų vertybines humanizmo sampratas.
Pažvelgus į sudėtingus procesus akivaizdu, kad apsikrauname per dideliais siekiais bei angažuotumais. Nemokšiškumas ir/arba nenoras susitaikyti destruktyviai veikia sveikatą. Įdomu pastebėti, kad nenorintis susitaikyti labiau kenčia pats nei tas, kuriam tai nukreipta.
Nuostabą gerąja prasme kelia integruoti Rytų medicinos ir netgi teologų patarimai, kurie išlieka ir puoselėjami iki šiol netgi Vakaruose nepriklausomai nuo tikėjimo.
Atsiranda vis daugiau pasekėjų, kurie aiškiai įrodo, kad kuo daugiau tikėjimų, tuo labiau aiškėja jų tarpusavio sąsajos gyvenimo gerbūvio ir dvasios ramybės srityse, atmetant sureikšmintą neatlaidumą ir gobšumą plačiosiomis prasmėmis. Būtina sugrįžti prie paprastų kasdienių dalykų, palaikančių sveikatos būklę, jei norite – prie 10-ies DIEVO įsakymų.
Yra posakis: Žemė pajėgi išmaitinti visus, išskyrus gobšumą, žemė pajėgi sutalpinti visus, išskyrus “neatlaidumą”. Tai neapčiuopiami, bet akis badantys “šablonai”.
Iš esmės žmogus turi dvi galias: 1. Kinetika, tai yra judėjimas. 2. Materija, ji pritraukia medžiagas ir energiją. Žmonės, turintys tokias savybes, sugeba pakilti virš savojo ego, turi daugybę prasmingų idėjų. Paprastai tariant tokie žmonės yra kūrėjai, bet ne vykdytojai. Tokiems yra susiformavęs stiprus imunitetas. Jie mažiau serga, o susižeidus greičiau gyja žaizdos, nes organizme formuojasi interleukinas-6 (IL-6). Todėl, galimas daiktas, kad būtent dėl to greičiau pasišalina svetimkūniai iš organizmo.
Įdomu pastebėti, kad Leonardo da Vinčis, skrosdamas lavonus, nustatė, kad jų kraujagyslės užsikimšusios, todėl žmonės ir mirdavo, nes per kraujagysles nebesugebėdavo pasišalinti nuodingos medžiagos. Vadinasi “neatleidžiantysis vykdytojas”, tokio tipo žmogus “paskęsdavo” savo šlakuose ir sistemos “sustodavo”…
Grįžtant prie mūsų kasdienybės ir rutinos pravartu priminti ir Naujojo Testamento pamąstymą. Žmogaus nuteisimas dėl kitoniškumo gniuždant jį mobingo (gaujos) mąstymo “rėmuose” siekiant nuslėpti pačios gaujos trūkumus tiesiogine ir/ar perkeltine prasme įvyksta dėl tikėjimo tarp kūrybos ir vykdytojiškos sampratos didelių mąstymo kontrastų, dėl išankstinės suformuotos nuomonės, kurios dažnai neįmanoma pakeisti.
Tai įvyksta ne dėl įstatymų, o dėl negebėjimo ir/arba nenoro ieškoti kompromisų bet kuriose situacijose. Todėl šis straipsnelis sunkokas ir “gilus” ieškant sąsajų tarp sveikatos temos. Tačiau giliai esu tikras, kad tūkstantmetės Rytų medicinos dogmos “prisilies” ir prie Jūsų šiuo išskrtiniu laiko epizodu prieš išskirtines metų šventes.
Čia buvo tik “mikroskopinis” žinių pateikimas pagal tradicinius Tibeto, Kinijos, Korėjos, Japonijos ir Indijos medicinos filosofijų pamąstymus per Vydūno prizmę ir kasdienybės procesus mūsuose.
Apibendrinant galima pasakyti, kad “užkabinti” Indijos sveikatos sampratos terminai – Došos konstituciniai tipai (VATA – erdvė ir oras, PITA – ugnis, KAPHA – vanduo). Todėl iš esmės, jei šios Došos yra tarpusavyje sinchroniškos, vadinasi, ir žmogus sveikas.
Jeigu jaučiate, kad turite sutrikimų ir pasitaiko sveikatos diskomforto kurioje nors iš sistemų, vadinasi, pravartu “sustoti”, apmąstyti egzistencijos prioritetus, galbūt juos perkainavus” pradėti nuo “atsvaros” mechanizmų “sulyginant” minėtus tipus.
Baigiant straipsnį galima paminėti, kad VATA – tai nervų sistemos, sąnarių skausmų, vidurių užkietėjimo, migrenos, galvos skausmų, paralyžiaus ir menstruacijų sutrikimus valdantis tipas. PITA atsakinga už odos ligas, padidėjusį organizmo rūgštingumą, rėmens, opų, kepenų, blužnies, virškinimo trakto sutrikimus, uždegimus, infekcijas, nuplikimus, akių ligas ir metabolinius sutrikimus. KAPHA “vadovauja” maisto alergijų, grybelių, dizenterijos, mieguistumo, tingumo, depresijų, pykinimo, astmos, urologinių sutrikimų ir nutukimo procesams.
Išvada: Advento laikotarpiui atėjus, Šv. Kalėdoms artėjant ir metų sandūros belaukiant tapkite dvasiškai švaresniais ir tapsite fiziškai sveikesniais.
Pabaigai: “Pasaulis pats suranda vietą tiems, kurie žino kur link eina…”
Nuotraukoje: žymus Lietuvos filosofas Vilhelmas Storosta – Vydynas.
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2011.12.17
