Gytis Janišius. Pirmą kartą per 25 m. Estijoje padaugėjo gyventojų

Rytų Europos regionas susiduria su rimtomis demografinėmis problemomis – mažu gimstamumu ir didele emigracija. Pasaulio organizacijos ir ekspertai įspėja, kad tokia, jau ketvirtį amžiaus besitęsianti, situacija ateityje kels vis daugiau socialinių ir politinių iššūkių, todėl gyventojų skaičiaus mažėjimą būtina stabilizuoti. 

Svarbi Estijos pergalė

Pirmos geros žinios pasaulį pasiekė iš Estijos.

Estija neišsiskyrė iš Rytų Europos

Beveik visos Rytų Europos šalys kenčia dėl gyventojų mažėjimo. Šeimos susilaukia vos 1–2 vaikų, o tai neužtikrina natūralios kartų kaitos. Dėl nekonkurencingų ekonominių ir socialinių sąlygų, darbingus profesionalus iš Rytų vilioja turtingesnės Vakarų Europos šalys. Gyventojų mažėjimas sukuria demografines žirkles: daugėja pagyvenusių žmonių, bet mažėja darbingo amžiaus asmenų, kurie kaip tik ir susilaukia vaikų. Taigi valstybės sveikatos ir socialinių paslaugų klientų ratas plečiasi, o mokesčius surinkti vis sunkiau.

Estijai iki šiol tarptautiniai ekspertai prognozavo niekuo neišsiskiriantį vienos iš Rytų Europos šalių likimą. Per dieną 21 gimimas, 24 mirtys ir 4 emigrantais daugiau nei atvykstančių. Taigi per metus maždaug 3 tūkst. gyventojų sumažėjimas. Tai gan daug, nes Estijoje gyvena vos 1,3 mln. žmonių. Pagal tokias prognozes 2030 m. Estijoje gyventojų turėjo sumažėti iki 1,1 mln., o 2060 m. iki 860 tūkst.

25 metai depresijos

Prognozės nebuvo laužtos iš piršto, nes Estijoje gyventojų skaičiaus tendencijos nesikeitė nuo 1989 m., kai iki tol nuolat augusi populiacija pasiekė 1,57 mln. ir pradėjo mažėti. Tai nulėmė ekonomikos griūtis, socialinės problemos ir atsidariusios sienos. Daug rusakalbių ir kitų tautybių atsikėlėlių iš Sovietų Sąjungos nutarė grįžti į savo istorines tėvynes, o patys estai ėmė ieškoti geriau apmokamo darbo Vakarų pasaulyje, pirmiausia Suomijoje.

Didelė rusakalbių bendruomenė pirmaisiais Nepriklausomybės metais jautėsi atstumta Talino politikų. Daugeliui nebuvo priimtina naujoji valstybė, jie negavo pilietybės ir kitaip buvo apribotos teisės dalyvauti šalies valdyme. Tai skatino rusakalbius išvykti, kol pagaliau vyriausybė pradėjo ieškoti išeičių. Pirmoji integracijos programa taip vadinamiems „ne piliečiams“ buvo patvirtinta tik 2000 m. ir sėkmingai tęsiama iki šiol. Pagal programą skatinama mokytis estų kalbos, siekti pilietybės ir dalyvauti valstybės gyvenime. Ne piliečių pavyko sumažinti nuo 32 proc. šalies gyventojų iki 6,5 proc. Dabar politikai džiaugiasi didėjančiu ne estų įsitraukimu į valstybės gyvenimą, bendruomenėse vis plačiau vartojama estų kalba bei augančiu lojalumu Tėvynei.

Visgi Estija ne tiek kentėjo nuo buvusių atsikėlėlių emigracijos, kiek savo tautiečių išvykimo. Du trečdaliai emigrantų yra Estijos piliečiai. Pagrindinės išvykimo kryptys yra Suomija, mažiau kitos šalys: Jungtinė Karalystė bei Vokietija.

Migracijos saldo pasikeitė

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Tarptautinių ekspertų ir organizacijų nuostabai dideliu greičiu žemyn čiuožusi gyventojų mažėjimo kreivė 2015 m. pakeitė savo kryptį. Estijos statistikos tarnyba paskelbė daug kam netikėtą žinią, kad per metus Estijos gyventojų skaičius ūgtelėjo 2,6 tūkst. Dalį tokio padidėjimo sudarė metodologiniai skaičiavimo pakeitimai, bet pagrindinis faktorius yra tai, kad imigrantų skaičius viršijo išvykstančiųjų skaičių. Tai fiksuojama pirmą kartą per ketvirtį amžiaus.

Augusiam gyventojų skaičiui nebesutrukdė vis dar neigiamas gimimų ir mirčių santykis. Šioje srityje nei politikai, nei ekspertai nesitiki pakeisti tendencijų. Natūraliai kartų kaitai būtiną 2,1 vaiko moteriai per gyvenimą rodiklį pasiekia vis mažiau pasaulio valstybių ir dabar jos susitelkusios daugiausiai Afrikoje bei Azijoje. Paskutiniu metu gimimų skaičius Estijoje stabilizavosi ir sukasi apie 1,6 vaiko moteriai per gyvenimą, bet vargu ar daug kas tikisi grįžti į 1986–1987 m., kai šis rodiklis siekė 2,3 vaiko moteriai. Panašios tendencijos ir kitose Baltijos valstybėse bei likusioje Europoje. Pagal šiuos duomenis jokių skirtumų tarp vakarinės ir rytinės Europos dalies nėra.

Taigi pagrindinis gyventojų daugėjimo išteklius buvo imigrantai. Kaip fiksuoja statistikai, daugiausiai į Estiją atvyko Estijos piliečių, rusų ir ukrainiečių. Reikšminga dalis, apie 4 proc., Suomijos piliečiai. Grįžtantys žmonės yra vyresni nei išvykstantys. Pagrindinė priežastis, kodėl Estijai pavyko grąžinti savo piliečius namo yra vis gerėjančios valstybės ekonominės sąlygos bei didelė finansų ir ekonomikos krizė tiek pagrindinėje partnerėje Suomijoje, tiek Rusijoje bei Ukrainoje.

Estijos valdžia į migraciją žvelgia rimtai

Migracijos pokyčius labiausiai lėmė ekonominė situacija namuose ir problemos pas kaimynus, bet būtina pastebėti ir Estijos vyriausybės pastangas. Kol kas jos neteikia didelių rezultatų, bet ateityje turės vis didesnę reikšmę.

Viena iš novatoriškų Talino iniciatyvų yra e. rezidento sistema. Tai elektroninių paslaugų paketas, kuris suteikia galimybę gauti labai daug šalyje teikiamų paslaugų fiziškai net neatvykstant į Estiją. Tereikia užpildyti trumpą prašymo formą, sumokėti 100 eurų mokestį ir kelis kartus spustelėjus pele, galima tapti šalies, kurioje niekada nebuvote, e. rezidentu. Nors e. rezidentai nėra piliečiai, vyriausybė mano, kad jie prisideda prie šalies ekonomikos, nes naudojasi vietos bankais, vietos kompanijų paslaugomis ir kuria Estijoje registruotas įmones. Šiuo metu jau yra prisiregistravę 12 tūkst. e. rezidentų, o planuose tokių galėtų atsirasti net 10 milijonų. Ateityje bent nedidelė dalis tokių virtualių gyventojų gali tapti ir tikrais.

Estijos vyriausybė deda daug pastangų kurdama migracijos skatinimo sistemą. Pirmiausia laukiami estai ir suomiai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai bei studentai. Valstybės institucijų tarnautojai pasitelkia pačias moderniausias priemones informuodami apie gyvenimo sąlygas Estijoje bei suvesdami būsimus darbdavius ir darbuotojus. Su konsultantais galima susisiekti visais pagrindiniai socialiniais tinklais, el. paštu, telefonu ar užsukus į tinklalapį workinestonia.com, kur pasitinka tokia reklama: „Gyvenimas per trumpas lėtai karjerai, ryžkis žengti žingsnį į ateitį“.

Skatindama imigraciją Estijos vyriausybė nepamiršta sovietinės persikėlimo programos pasekmių ir stipriai reguliuoja, kad užsieniečių iš Rytų neatvyktų per daug. Kasmet vyriausybė patvirtina imigracijos kvotas ne ES ir Europos ekonominės erdvės piliečiams. 2016 m. maksimalus limitas yra 1317 atvykėlių, tai 0,1 proc. nuo visų nuolatinių šalies gyventojų. Kol kas šie limitai buvo neišnaudojami, bet susidomėjimas Estija auga ir jau atsiranda balsų, kad Vyriausybė ateityje turės susitelkti ne skatindama imigraciją, bet ją ribodama.

Estija yra pirmoji valstybė visoje Rytų Europoje, kuriai pavyko suvaldyti vieną iš grėsmingiausių iššūkių visame regione. 25 metus mažėjęs gyventojų skaičius pagaliau vėl grįžo prie augimo. Tai pirmasis signalas, kad Rytų Europa tampa konkurencinga pagal gyvenimo sąlygas savo kaimynėms iš Vakarų. Mažai kas abejoja, kad tokių sėkmės šalių ateityje daugės ir tik laiko klausimas kada prie tokios grupės prisijungs ir Lietuva.

2017.04.02; 09:15