I. Šimonytė apsisprendė: G. Landsbergis ir M. Skuodis lieka postuose


Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.

Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, premjerė Ingrida Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsberis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
 
„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – antradienio vakarą išplatintame pranešime teigė I. Šimonytė.
 
Dar pirmadienį I. Šimonytė neatmetė galimybės, kad, reaguojant į krizę, kuri kilo dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, gali pasitraukti visa Vyriausybė.
 
Tuo tarpu oponentams reikalaujant politinės atsakomybės, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai dėl kilusio skandalo jau anksčiau premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
 
Pranešusi sprendimą dėl Vyriausybės ir ministrų likimo, I. Šimonytė akcentavo, kad iki šių metų pabaigos bus priimti visi susidariusios situacijos sprendimai.
 
„Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis“, – išplatintame pranešime teigė premjerė.
 
Pasak I. Šimonytės, ji neturinti pagrindo teigti, kad Lietuvos strateginiai partneriai nusivylė Lietuva dėl susitariusios situacijos.
 
„Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus“, – rašė I. Šimonytė, pažymėdama, kad ir pati rimtai apsvarstė asmeninės atsakomybės klausimą.
 
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje“, – teigė I. Šimonytė.
 
Išplatintame pareiškime ji taip pat akcentavo, kad Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. „Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių. Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti COVID-19 pandemija ir A. Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.
 
Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis“, – rašė premjerė.
Premjerė pripažino, kad Vyriausybei ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi. Pasak jos, krizė, kurią sukėlė baltarusiškų trąšų istorija, vienas iš tokių pavyzdžių.
 
„Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas. Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai pati aktyviai siekė sankcijų sprendimų A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą. Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms“, – teigė I. Šimonytė.
 
„Paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontroversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“. Valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju“, – rašė premjerė.
 
Baltarusiškų trąšų skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės
 
Kiek anksčiau antradienio vakare „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.
 
Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.
 
Valdančiosios daugumos lyderiai nepritarė ministrų atstatydinimui
 
Premjerei I. Šimonytei LRT televizijai pareiškus, kad ieškant išeičių iš susidariusios krizės svarstomas ir Vyriausybės paleidimas, Seimo valdančiosios daugumos lyderiai teigė nematantys poreikio tokiam žingsniui. Jų teigimu, nėra pagrindo atsistatydinti ir krizės epicentre atsidūrusiems susisiekimo ir užsienio reikalų ministrams.
 
„Manau, kad šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų, o atsistatydinimai dabar niekaip jų neišspręstų“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės teigimu, politinę krizę, kilusią dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito, reikėtų spręsti ne žvalgantis kaltų, o ieškant realių sprendimų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Dabar mes valstybėje kelinta diena kalbame apie asmenybes, bet iš tikrųjų reikia dirbti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti ir sankcijos būtų įgyvendintos“, – teigė A. Armonaitė.
 
Poziciją dar prieš priimant sprendimą išsakė prezidentas
 
Kritiką Vyriausybei dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą penktadienį išsakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
 
Tačiau premjerei pirmadieni pareiškus, kad gali trauktis ir visa Vyriausybė, prezidentas antradienį pažymėjo, kad nereikia skubotų sprendimų.
 
„Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją, kai mums to mažiausiai reikia, įvertinus visas tarptautines aplinkybes“, – portalui 15min sakė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
 
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.15; 06:16
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.