Į teismą perduota kibernetinio sukčiavimo byla


Kibernetinis saugumas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje pareikšti dviem ‒ Lietuvos ir Nigerijos ‒ piliečiams, perduota į teismą. Sostinės kriminalistų operatyvumo dėka dalį pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti. Atliktų kratų metu rast grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės, įrenginiai su svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenimis.
 
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje. 2019 m. rugsėjo mėn. kibernetiniams sukčiams įsilaužus į elektroninio pašto paskyras ir perėmus tarp dviejų užsienio įmonių vykusį elektroninį susirašinėjimą, buvo pateikta informacija, kad keičiasi banko sąskaitų, į kurias reikia atlikti mokėjimo pavedimus už suteiktas paslaugas, rekvizitai bei pateikti Lietuvos piliečiui priklausančios banko sąskaitos rekvizitai, į kurią apgauta įmonė pervedė apie 30 000 eurų.
 
Tuo pačiu metu Nigerijoje esantys kibernetiniai sukčiai, bendraudami su Lietuvos piliečiu, į kurio sąskaitą buvo persiųstos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, pastarajam duodavo nurodymų dėl gautų piniginių lėšų realizavimo būdų, nurodydami užsienio šalies piliečių banko sąskaitų rekvizitus. Tik kriminalinės policijos pareigūnų operatyvumo dėka pusę pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti.
 
Ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą buvo įteikti Lietuvos piliečiui ir Nigerijos piliečiui, atliktos kratos, kurių metu buvo rasti grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės ir paimti įrenginiai, kuriuose vėliau buvo aptikti svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenys (banko mokėjimo kortelių duomenys).
 
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už sukčiavimą numatomas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ‒ laisvės atėmimas iki šešerių metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 12:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *