Turkija pasielgė vyriškai. Turkija – vienintelė iš NATO valstybių skėlė deramą antausį jos oro erdvę pastaruosius kelerius metus nuolat pažeisdavusiems Rusijos karo naikintuvams.
Todėl ši valstybė verta pagarbos. Būtent ji nutraukė Kremliaus pasityčiojimų iš Vakarų laviną.
Turkija apgynė ir Lietuvos garbę
Tiesa, neabejoju, jog prieš paspaudžiant lemtingąjį mygtuką Turkijos politikai konsultavosi su partneriais NATO štabuose, ar galimas drastiškas atkirtis Rusijos įžūlumui. Esu tikras, jog lemtingąjį mygtuką turkai nuspaudė tik gavę NATO sutikimą. Jei pritarimo turkai nebūtų sulaukę, neturėtume šiandien ir šio konflikto. Ir vis dėlto ši aplinkybė nemenkina Turkijos nuopelnų Vakarų pasauliui. Juk dabar Rusijos kariniai orlaiviai atsargiau skraidys ir virš Lietuvos ar Norvegijos.
Baugina tik tai, kaip aršiai Rusija puolė šmeižti asmeniškai Vladimirui Putinui iššūkį metusią Turkiją. Neva oficiali Turkijos šalies valdžia remia teroristus, neva į Europą siunčia savosios mafijos agentus… Kaip ir visos kitos tautos, įskaitant, be kita ko, ir lietuvius, turkai nėra šventi. Tačiau įtariu, jog kai kurie lietuvaičiai, baimindamiesi migrantų antplūdžio ir galimų teroristinių išpuolių, visų musulmonų nesuplaktų krūvon, suprask, „gerų musulmonų nėra ir negali būti“.
Kai kuriuose lietuviškuose leidiniuose jau pasirodė išsamių pasakojimų, kokia žiauri, klastinga ir baisi turkų mafija „Pilkieji vilkai“. Mažų mažiausiai keliolika metų mums nerūpėjo turkiškosios mafijos nusikaltimai, bet vos tik Turkijos karinės oro pajėgos sunaikino vieną chuliganiškai skraidžiusį Rusijos karo lėktuvą, čia pat lietuvaičiams parūpo „Pilkųjų vilkų“ nuodėmės. Toks sutapimas ir operatyvumas įtartinas.
Rinkčiausi amerikietiškus ginklus
Todėl kartojau ir kartosiu: labai svarbu teisingai pasirinkti bei atsirinkti.
Kai kurie pasirinkimai – gyvybės arba mirties klausimas. Pavyzdžiui, Lietuvos valstybė ruošiasi savo kariuomenei pirkti šimtą karo mašinų. Tai – vienas iš didžiausių ginkluotės įsigijimų nuo pat 1990-ųjų metų. Be to, mums beveik iš visų pusių į pakaušį alsuoja kaimynines valstybes puldinėjanti teroristinė Rusija. Taigi ginklus perkame tikrai ne iškilmingiems pasivažinėjimams paradų metu. Nusipirksime niekam tikusius, būsime mažiau saugūs.
Bet kaip pasirinkti pačius pigiausius, galingiausius ir patikimiausius šarvuočius, jei savo produkciją siūlo net dvylika užsienio kompanijų? Šarvuočius „Patria“ mums siūlo suomiai, prancūzai ragina pirkti jų „Nexter“, vokiečiai giria savuosius „Boxer“, amerikiečiai – „Stryker“, lenkai – „Rosomat“…
Kiekvienas ginklų pirkimo atvejis – unikalus. Pigumas – ne pats įtikinamiausias argumentas. Svarbu įsigyti kuo galingesnį,, patogesnį ginklą. Perkant ginklus svarbu, kad karo mašinos bent jau kovinėmis savybėmis nenusileistų nuo potencialaus priešininko karo mašinų. Šios elementariausios taisyklės mums žinomos, suprantamos.
Tačiau apart techninių ir finansinių argumentų egzistuoja dar ir politiniai skaičiavimai, kuriuos ne visuomet įtrauksi į įstatymus ar sutartis. Taip, suomių šarvuočiai ir galingi, ir pigūs (maždaug 200 milijonais eurų pigesni už amerikietiškus). Bet ar protinga pirkti suomiškus šarvuočius, jei Suomija oficialiai pareiškė galimo konflikto su Rusija metu negalėsianti mums ateit į pagalbą? O gal, sakysite, verta pirkti galingus šarvuočius iš su teroristu V.Putinu nuolat flirtuojančios Prancūzijos?
Jei būtų mano valia, pirkčiau tik amerikietiškas karo mašinas, tegul ir ne pačias galingiausias, tegul ir labai brangias. Nes jei kas nors mus gins nuo Rusijos išpuolių, tai tik JAV. Jei gins amerikiečiai, vadinasi, padės ir visi kiti NATO partneriai. Amerika negins, tai niekas net neužtars. Todėl pirmenybę mes pirmiausiai turėtume atiduoti amerikiečių ginklams.
Kas pavojingiau: radikalusis islamas ar „penktoji kolona“
Šiandien svarbu teisingai atsakyti ir į buvusio VSD vadovo Jurgio Jurgelio klausimą, kas Lietuvoje sužlugdė terorizmo grėsmių žvalgybą (portalas delfi.lt). Beje, panašų klausimą lrytas.lt portale yra kėlęs ir kitas buvęs VSD vadovas – Mečys Laurinkus. Toks buvusių VSD vadovų susirūpinimas dėl terorizmo prevencijos neatrodo nuoširdus. Greičiau iš piršto laužtas.
Man regis, į tokius priekaištus atsakyti labai paprasta: niekas kovos su terorizmu departamento mūsų saugume specialiai nenaikino, negriovė, neardė. Tiesiog toks departamentas Lietuvai ilgokai buvo beveik nereikalingas. Lietuva neįdomi islamo teroristams.
Net ir dabar, po tragedijos Paryžiuje, teroristiniai radikaliųjų islamistų išpuoliai Lietuvoje – mažai tikėtini. Apie tai, kad Lietuvai bent šiuo metu už radikalųjį islamą pavojingesnė „penktoji kolona“, LRT televizijos laidoje „Savaitė“ (laidos vedėja – Nemira Pumprickaitė) atsargiai užsiminė dabartinis VSD vadovas Darius Jauniškis. Dabartinis Lietuvos saugumo šefas minėjo, jog viešojoje erdvėje pasirodę pranešimai, esą Islamo valstybė į savo taikinių sąrašą jau įtraukusi ir Lietuvą, dar nereiškia, kad taip iš tikrųjų ir nutiko.
Tarp „Islamo valstybės“ grasinimų Baltijos šalims ir Rusijos propagandinių pranešimų VSD vadovas mato „įdomių paralelių“. Tad neatmestina versija, jog mums, lietuviams, grasina ne „Islamo valstybė“, o „Islamo valstybe“ prisidengę Kremliaus dezinformatoriai.
Žinoma, budrumo prarasti neverta. Nėra nė menkiausios abejonės, jog Lietuvos saugumas neišsivers be musulmonus teroristus akylai stebinčių specialistų. Tačiau reikia mokėt atskirti tikrus teroristus nuo menamų teroristų. Drįstu manyti, jog Lietuvos „džeimsai bondai“ šio darbo nemoka deramai atlikti. Mes pažįstame tik Europoje gyvenančius musulmonus ir teturime labai menką supratimą apie tikruosius musulmoniškose valstybėse gyvenančių musulmonų nusiteikimus. Jei norime būti saugūs, savų agentų ir informatorių reikia turėti ir ten, musulmoniškose valstybėse, ne tik ES sostinėse (žinoma, ES sostinėse sekti musulmonus kur kas patogiau, maloniau ir saugiau).
Todėl kovos su terorizmu departamentas, gavęs per didelius įgaliojimus bei per dideles finansines injekcijas, taptų pavojingu monstru. Jis gali padaryti grubių klaidų. Juk už gautas lėšas, ypač jei jos įspūdingos, reikia uoliai atidirbti. Jei nėra teroristų, juos reikia sukurti. Ar ne taip, ponai ekspertai?
Vieną grubią klaidą mes jau padarėme narpliodami šį Gordijo mazgą. Omenyje turiu neva susisprogdinti Rusijoje ketinusios Eglės Kusaitės istoriją. Jei ši mergina – teroristė, tai mes tikrai nieko neišmanome, kas yra terorizmas.
Buvusiam VSD vadovui J.Jurgeliui, keliančiam klausimą, kas Lietuvoje žlugdo terorizmo grėsmių žvalgybą, galėčiau atsakyti šitaip: ogi tie, kurie teroriste pavertė E.Kusaitę.
Žodžiu, nuoširdžiai bijau: ryžtingai mesdamiesi į kovą su islamiškuoju terorizmu tikriausiai užmiršime arba bent jau primiršime rusiškąjį terorizmą. Kremlius tik ir laukia šio lietuviškojo neapsižiūrėjimo.
Sergejaus Tretjakovo perspėjimas
Tuo tarpu į Vakarus pabėgęs Sovietų Sąjungos, vėliau – Rusijos federacijos aukšto rango žvalgybos karininkas Sergejus Tretjakovas į lietuvių kalbą išverstoje ir leidyklos „Baltosios lankos“ šiais metais išleistoje Petės Earlio (Pete Earley) knygoje „Draugas Ž. (Rusijos šnipo, veikusio Amerikoje po Šaltojo karo, paslaptys)“ perspėja:
„Esate labai naivūs žmonės ir nesuprantate Rusijos ir jos ketinimų. Kadangi Sovietų Sąjunga nebeegzistuoja, jums atrodo, kad Rusija dabar yra jūsų draugė. Taip nėra, ir aš galiu jums parodyti, kaip SVR netgi dabar stengiasi sunaikinti Jungtines Valstijas ir netgi labiau nei KGB Šaltojo karo metais“.
2015.12.01; 06:38
