Maloniai kviečiame į internetinę konferenciją „Paulis Celanas – pasaulinis genijus su ukrainietiškomis šaknimis“
Ją pasiūlė surengti Černovicių srities Michailo Ivasiuko vardo biblioteka. Ji suformulavo temą ir pateikė savo pagrindinius pranešėjus. Mes iš savo pusės parinkome savus. Taigi, pranešimai, o taip pat klausimai bei atsakymai per Skype skraidys į abi puses ir abi pusės matys viena kitos veidus.
Konferencija vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, Gedimino pr. 24, 2015 m. gruodžio 1 d. nuo 14 val. iki 15.30.
Konferencijos pagrindinė darbinė kalba bus rusų, nors P. Celano eilės skambės įvairiomis kalbomis. Net galėsime išgirsti, kaip skamba J. Mandelštamas vokiškai, nes jį į šią kalbą išvertė P. Celanas. Bus ir akordeono muzikos.
Paulis Celanas (tikr. Paulis Anczelis; 1920–1970) – žydų kilmės austrų poetas, vienas žymiausių XX a. poetų, rašiusių vokiečių kalba.
Po karo išgyvenimų (lageriuose žuvo jo tėvai) P. Celanas gyveno Rumunijoje, kur iki 1948-ųjų dirbo leidyklos redaktoriumi. 1948 m. persikėlė į Vieną. Čia prasidėjo tikroji jo kūrybinės biografijos pradžia: išleistas jo pirmasis eilėraščių rinkinys „Smėlis iš urnų“ (Der Sand aus den Urnen, 1948).
Rinkinio eilėraštis „Mirties fuga“ išgarsino jo vardą ir padarė didžiulę įtaką kelioms poetų kartoms Vakaruose.
1950-aisiais poetas persikėlė į Paryžių, priėmęs Prancūzijos pilietybę. Prancūzijoje gyveno iki savo mirties. Tačiau nepakeldamas sunkios gyvenimo ir kūrybos naštos, 1970-aisiais P. Celanas nusižudė, nesulaukęs paskutiniojo savo eilėraščių rinkinio pasirodymo.
Per dvidešimt kūrybos metų poetas išleido nemažai poezijos rinkinių – „Aguona ir atmintis“ (Mohn und Gedachtnis, 1952), „Nuo slenksčio prie slenksčio“ (Von Schwelle su Schwelle, 1955), „Kalbos grotos“ (Spragchgitter, 1959), „Niekieno rožė“ (Die Niemandsrose, 1963), „Alsavimo krypsnis“ (Atemwende, 1967), „Gijų saulės“ (Fadensonnen, 1968), „Šviesos prievarta“ (Lichtzwang, 1970) ir kt.
Paskutiniųjų pavadinimai sunkiai išverčiami. Poetas daug ekperimentavo, ieškodamas kalbos ribų, vienintelės jį patenkinančios poetinės formulės. Daugelis jo eilėraščių, rodos, specialiai užšifruoti, kartais jie subyra į atskiras, viena nuo kitos izoliuotas asociacijų grandines, atskirus žodžius bei ženklus, tačiau išlieka vieninga jo pasaulėjautos sistema.
Pagrindinė P. Celano kūrybos mintis – amžiaus tragizmo pojūtis, revoliucijos bei maišto troškimas, žmogiškasis protestas. P. Celanas – gana sudėtingas ir nelengvai suprantamas poetas, jo stilius – drąsus lingvistinis ekperimentas, kuriame žodis švyti visomis spalvomis, yra sugėręs dešimtmečių kūrybinius ieškojimus.
Nuotraukoje: Paulis Celanas – pasaulinis genijus su ukrainietiškomis šaknimis.
Informacijos šaltinis – tekstai.lt bei Vilniaus žydų viešoji biblioteka.
2015.12.01; 05:04
