Normanas Beili–Stiuartas (1909–1966)– Didžiosios Britanijos armijos karininkas, ketvirtajame dešimtmetyje šnipinėjęs Vokietijai. Kilęs iš Indijos armijoje tarnavusio kariškio šeimos, Normanas Beili–Stiuartas įstojo į karinį jūrų koledžą, bet po kurio laiko buvo priverstas jį palikti dėl ligos. Pasveikęs jis 1925 metais išlaikė egzaminus į Karinę akademiją Sandherste, o 1928 metais ją baigė. Gavęs karininko laipsnį, buvo pasiųstas tarnauti į Siforto škotų pulką.
1932 metais N.Beili–Stiuartas lankėsi nacistinėje Vokietijoje, kur buvo užverbuotas ir, grįžęs į tėvynę pradėjo teikti vokiečiams informaciją apie Didžiosios Britanijos ginkluotąsias pajėgas. N.Beili–Stiuartui gerai mokėjo, ir būtent jo netikėtas praturtėjimas sukėlė įtarimų.
Jis buvo suimtas, apkaltintas šnipinėjimu ir stojo prieš karinio tribunolo teismą. Jis buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo ir atsidūrė Londono Taueryje. Jis tapo žinomas kaip „karininkas iš Tauerio“. 1936 metais N.Beili–Stiuartas išėjo laisvėn ir išvažiavo į Vokietiją, kur išbuvo per visą antrąjį pasaulinį į karą.
1945 metų pradžioje JAV karinės žvalgybos bendradarbiai, lydėję sąjungininkų puolančiąją kariuomenę, atsidūrė Olt–Ose (Austrija), kur buvo ir N.Beili–Stiuartas. Jį pasamdė vertėju.
O tų pačių metų gegužės mėnesį, kai karo veiksmai Europoje baigėsi, Didžiosios Britanijos saugumo tarnyba (MI 5) išsiaiškino „vertėjo“ asmenybę, ir jis vėl buvo suimtas, tik šį kartą amerikiečių.
Jis buvo perkeltas į Angliją, kad būtų teisiamas už išdavystę. Bet tada išaiškėjo, kad jis jau yra Vokietijos pilietis ir, vadinasi, tas straipsnis jam netaikytinas. Jam buvo pateikti kiti, ne tokie rimti kaltinimai, liečiantys jo provokišką veiklą ir nuotaikas karo metais.
1946 metų sausio 10 dieną jis buvo pripažintas kaltas ir nuteistas penkeriems metams kalėjimo. Išėjęs į laisvė 1949 metais Beili–Stiuartas persikėlė į Dubliną. Ten jis kartu su Džonu Merdoku parašė knygą „Karininkas iš Tauerio“ („The Officer in the Tower“, 1967).
Nuotraukoje: Londono kalėjimas Taueris.
2013.01.25
