Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio sukeltos problemos beveik paralyžavo Europos oro erdvę. Lėktuvų skrydžiai atšaukti daugelyje Europos valstybių, oro uostuose telkiasi tūkstančiai keleivių. Ypač sunerimę iš tolimų kraštų į Europą atvykę žmonės – japonai, iš JAV, Kanados ir Australijos atvykę turistai. Prieš savaitę vulkaninių pelenų ir dulkių debesys pradėjo plisti po įvairių žemyno kraštų oro erdves. Ugnikalnis Islandijos šiaurėje išsiveržė dar kovo 21 dieną, bet iš pradžių ugnikalnio išsiveržimas pakenkė tik Islandijos gyventojams. Nuo balandžio 15 dienos vidurdienio visiškai nutraukti skrydžiai Islandijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos oro erdvėje. Balandžio 16 dienos ryte griežtus skrydžių apribojimus įvedė ir Prancūzija, Vokietija, Estija. Latvija, Lenkija, Lietuva. Belgija, Olandija ir Portugalija nuo balandžio 16 dienos vakaro visiškai uždarė savo oro erdves. Balandžio 15-17 dienomis iš Ispanijos išskrido tik dešimtadalis planuotų lėktuvų reisų, o nuo balandžio 18 dienos lėktuvų skrydžiai iš šios šalies visai nutraukti.
Islandija per paskutinius kelerius metus patyrė daug sunkių išbandymų. 2008 metų pabaigoje finansų krizė skaudžiai smogė Islandijai. Išaugo bedarbystė, sumažėjo atlyginimai, daug žmonių pusvelčiui pradėjo pardavinėti apynaujus automobilius. Šios nedidelės šalies (joje gyvena 310 tūkstančių žmonių) pirmieji gyventojai buvo airiai vienuoliai, atvykę apie 800-uosius metus. Vėliau, apie 900 metus, čia atvyko norvegų vikingai. 930 metais Islandijoje įkurtas Altingas – šalies parlamentas, turėjęs didelę įtaką šalies valdymui. Nuo 1262 metų Islandiją pradėjo valdyti Norvegijos karalystė, o nuo 1814 metų – Danijos karalystė. Nuo 1944 metų Islandija tapo nepriklausoma valstybe. Islandai sudaro 92 procentus šalies gyventojų. Per paskutinius du dešimtmečius šioje šalyje apsigyveno nemažai atvykėlių iš kitų Europos kraštų. Šiuo metu Islandijoje gyvena apie 10 tūkstančių lenkų, apie 3,5 tūkstančio vokiečių, 3 tūkstančiai rusų, 2,5 tūkstančio danų. Islandijoje gyvena ir apie 1,5 tūkstančio lietuvių. Pirmieji emigrantai iš Lietuvos atvyko dar 1995-1996 metais. Bet didžioji dalis šioje šalyje gyvenančių mūsų tautiečių atvyko vėliau – nuo 2002- 2004 metų.
Ugnikalnio išsiveržimas ir jo keliami grėsmingi padariniai – tai dar vienas didelis smūgis Islandijai, kurioje per paskutinius dešimtmečius smarkiai vystomas turizmas. Iki 1985 – 1990 metu šalis buvo labai priklausoma nuo žvejybos. Būtent žvejyba ir žuvų perdirbimas sudarė didžiają dalį šalies biudžeto pajamų. Bet pradėjus vystyti turizmo sektorių, Islandija iš šios srities pradėjo gauti vis didesnes pajamas. Į Islandiją atvykdavo daug turistų iš JAV, Kanados, D.Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų pasaulio kraštų. Jei ir toliau bus neįmanoma į Islandiją atvykti lėtuvais, turistų srautas į šią šalį labai sumažės.
Dėl iš Islandijos ugnikalnio pasklidusios pelenų bangos kilusius nepatogumus patiria ir Lietuvos piliečiai. Madride įkalinti Ispanijoje viešėję Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, iš Pietų Korėjos negali grižti ten varžybose dalyvavusios mūsų šalies dviratininkės. Ir įvairiuose pasaulio kraštuose yra įstrigę nemažai mūsų tautiečių, išvykusių į užsienį turizmo ar darbo tikslais. Kol kas teigiama, kad krizė Europos oro erdvėje gali tęstis savaitę, iki balandžio 25 – 56 dienos. Tačiau dar nėra aišku, ar po balandžio 26 dienos bus atkurta normali skrydžių tvarka.
Kai kurių mokslininkų teigimu, 2011 metų pabaigoje ar 2012 metų pirmoje pusėje galimi ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje ir Europos pietuose esančioje Sicilijos saloje. Jei šios prognozės išsipildys, tai tokiu atveju Europos oro erdvė gali būti paralyžuota ilgam laikui. Tokio tipo išsiveržimai, po kurių plačioje teritorijoje pasklido pelenų ir vulkaninių dulkių debesys, per paskutinius kelis dešimtmečius jau yra buvę Indonezijoje, Malaizijoje, Kurilų salose. Visos šios teritorijos smarkiai nutolę nuo Europos ir tai nepakenkė mūsų žemyno oro erdvei.
2010.04.20
