Kaip aiškina žodynai, reketas yra tam tikros pinigų sumos reikalavimas, panaudojant psichologinį ar fizinį smurtą, šantažą. Tai viena iš tipiškų nusikalstamų organizacijų veiklų. Viena iš kelių naudojamų reketo formų – mokesčio už „apsaugą“ nuo tapimo nusikaltimo objektu.
Prie tokių organizacijų Vilniuje, ko gero, priskirtinos „Vilniaus energija“, „Lietuvos dujos“. Vieši žaidimai „Gazpromo“ dujų kaina, šilumos tinklų „modernizavimas“ akivaizdžiai „šildo“ ir „Vilniaus energiją“, ir „Lietuvos dujas“, tarpininkus, valdininkus, ir tik gyventojai už minimalų pašildymą moka pasakiškus pinigus. Šilumininkai siuntinėja gyventojams „informaciją“, kurioje daug nulių, valandinėse televizijos laidose kalba apie kažkokius dienolaipsnius, vidutinius šilumos kiekius ir geriamą šilumos vandenį ir kitus, mums nesuprantamus, dalykus.
Įteisinto reketo mastą skaitytojui pateikiu tokiu pavyzdžiu.
Savo ir draugo, tokio pat dailininko, patirtimi galiu teigti, kad aš ir jis savo 35 kv. m. dirbtuves apsišildėm, tam išleisdami tik 100–120 Lt. Jis kūreno savo norvegiška „buržuika“ malkomis ir anglimi, aš, gyvendamas savo dirbtuvėje, – šildžiausi elektriniu alyviniu šildytuvu. Ir gyvenome šiltai.
Dabar gyvenu taip pat 35 kv. m. vieno kambario bute. Už sausį, kaip pensininką, gaunantį 650 Lt ir kompensaciją už šildymą, sąskaita tiesiog šokiravo – 325 Lt. Pusė pensijos! Pagalvojau, kad nespėjo įvertinti kompensacijos popierių.
Pamėginau skaičiuoti: už šilumą – 325 Lt, už elektrą – 43 Lt, komunalinės paslaugos – 42 Lt, šaltas vanduo – 20 Lt, už telefoninį ryšį – 30 Lt, kabelinę televiziją ir internetą – 35 Lt. Jei dar pridėsime mėnesinį troleibuso bilietą už 42 Lt ir už būtinus, kaip širdininkui, vaistus 40 Lt, gausime 577 Lt.
Gavau jau sąskaitą ir už vasarį. Ji dar įspūdingesnė: sumokėjus sausyje 90 Lt (kaip įprasta, su kompensacija), su delspinigiais suma siekė – 466 Lt.
Čia jau ne reketas, o genocidas.
Tačiau šilumininkams reikalingos dujos. Kūrentų jie ir biokuru, susmulkintomis šakomis, durpėmis ar kitokiomis atliekomis (tai 5–10 kartų pigiau), bet – ne, nes jie pardavė taršos leidimus – kvotas, uždirbo milijonus, sau pasiskyrė pasakiškas algas, todėl priversti deginti dujas, girdi, jos neteršia aplinkos. Peni „Gazpromą“, o gyventojai priversti bankrutuoti.
Televizija kartais parodo ir jų šilumos ūkį. Žybsi lemputės, visur matuokliai, rankenėlės – vos ne kosminis laivas. Taigi po tokios „modernizacijos“ kaina jau turėtų būti apie 10 Lt.
Kalbama apie „orią senatvę“, galimybe užsiimti kūryba, dar kažką nuveikti Lietuvos labui, tačiau… Lieka tik valstybiniai apdovanojimai, medaliai, ordinas, kūriniai istorijos vadovėliuose, turistiniuose leidiniuose, suvenyruose…
Kaip sako prancūzai, – se la vie (toks gyvenimas).
Nuotraukoje: komentaro autorius dailininkas Antanas Rimantas Šakalys.
2012.03.01
