Maiklas Švircas iš „The New York Times“ rašo, kad Rusija jau seniai sukūrusi itin slaptą žvalgybinį, karinį, diversinį dalinį, kurio tikslas – destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį Europoje.
Apžvalgininkas primena: pirmiausia siekta sujaukti politinį Moldovos gyvenimą; po to Bulgarijoje bandyta nunuodyti prekeivį ginklais. Dar vėliau – surengtas perversmas Juodkalnijoje. Galų gale – garsusis bandymas nunuodyti Didžiojoje Britanijoje gyvenusį perbėgėlį Rusijos žvalgybininką Sergejų Skripalį.
Publikcijos autorius teigia, kad šiuos incidentus Vakarų žvalgybininkai ilgokai traktavo kaip tarpusavyje nesusijusias rusų žvalgybų operacijas. Šiandien Vakarų analitikai kardinaliai pakeitė nuomonę. Jie įsitikinę, kad visi slapti Rusijos specialiųjų tarnybų išpuoliai tiek Moldovoje, tiek Britanijoje, – tai „koordinuota rusų agentų veikla siekiant sujaukti įprastą vakariečiams tvarką”.
Vakarų ekspertai nūnai mano, kad visas sudėtingas, drastiškas, žiaurias diversijas jų teritorijoje rengia rusų agentai iš itin slapto žvalgybinio dalinio, kurio numeris – 29155. Manoma, kad jis įkurtas dar prieš 10 metų. Bet tik dabar, 2019-ųjų pabaigoje, jį buvo įmanoma identifikuoti.
Ši karinė organizacija greičiausiai įsikūrusi rytinėje Maskvos dalyje, netoli GRU vadovybės štabo arba net tose pačiose patalpose. Jos agentai keliauja po visą pasaulį – atlieka pačias įvairiausias užduotis. Žudo, nuodija, kompromituoja, baugina, vagia, kankina, pakiša narkotikus… Šio ypatingai slapto dalinio darbuotojai dirba net Rusijai draugiškose šalyse. Pavyzdžiui, Baltarusijoje, Armėnijoje.
M.Švircas iš „The New York Times“ komentuoja, kad Rusijos žvalgybinio, diversinio dalinio Nr. 29155 aptikimas tik dar kartą įrodo, kaip Vladimiras Putinas nekenčia Vakarų ir kaip atkakliai stengiasi patupdyti ant kelių bent jau Europos Sąjungą, jei JAV – vis dar neįkandamas riešutas.
Beje, kai 2016-aisiais metais rusų agentai gavo įsakymą destabilizuoti padėtį į NATO įstoti siekiančioje Juodkalnijoje (turėjo įsakymą nužudyti šios Balkanų respublikos premjerą ir užimti parlamentą), dar niekas neįtarė, kad tai – būtent Nr. 29155 dalinio darbuotojų veikla. Bet po to, kai 2018-aisiais metais Solsberyje chemine medžiaga bandyta nunuodyti į Vakarus perbėgusį Rusijos slaptųjų tarnybų karininką S.Skripalį, o Bellingcat identifikavo vadinamuosius „turistus“, atvykusius į Solsberį neva pasigrožėti architektūra, – štai tada ir kilo įtarimų, jog visa tai galbūt susiję į vieną grandinę.
Vakarų žvalgyba žino, jog dar 2006-aisiais metais Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė specialųjų potvarkį, leidžiantį Rusijos agentams užsienyje žudyti nepageidaujamus asmenis. Į užsienį pabėgęs Rusijos slaptųjų tarnybų karininkas Aleksandras Litvinenka buvo nužudytas būtent po to, kai V.Putinas leido savo agentams imtis žmogžudysčių svetur, už Rusijos ribų.
Tiesa, daugelis šio itin slapto padalinio opeacijų užsienyje žlugo. Tuos, kuriuos reikėjo nužudyti, – išgyveno, o tuos, kurie rengė žmogžudystes, – iššifravo.
„The New York Times“ publikacijoje svarstoma, jog Vakarams džiūgauti – dar anksti. Tie rusiški nepasisekimai galbūt tėra itin painaus ir sudėtingo žaidimo elementas. Gal gi Rusijai jų reikia – kad Vakarai matytų, suvoktų, suprastų, kaip plačiai ir rimtai užsimojęs Kremlius, ir išsigąstų, kapituliuotų, ieškotų kompromisų.
Juk jei šiandien rusų agentai suklupo, padarė klaidų, rytoj jie savo juodąjį darbą gali atlikti profesionaliai, be menkiausios klaidelės?
2019.10.20; 08:45
