Paaiškėjus, kad Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, klausdamas, kas prisiims atsakomybę dėl keistos Lietuvos jūrų laivininkystės gelbėjimo strategijos.
Taigi iš pradžių bandant ją reanimuoti ir teikiant finansinę paramą su valstybinių įmonių pagalba, o po to keičiant sprendimą ir skelbiant apie jos bankrotą.
Seimo narys klausia, kodėl nebuvo laiku reaguota į įmonės finansinių rodiklių kritimą bei kiek tiksliai valstybės kontroliuojamų įmonių lėšų bei kitų viešųjų finansinių išteklių buvo nukreipta LJL gelbėjimui ir kur jos buvo panaudotos? Kokios suteiktų paskolų atgavimo perspektyvos?
Seimo nario nuomone, LJL akcijų perdavimas valdyti „Lietuvos geležinkeliams“, kai LJL jau buvo labai sudėtingoje būklėje, buvo ne kas kita, kaip bandymas nusišalinti nuo politinės atsakomybės dėl LJL žlugimo. Be to, kyla klausimas, kodėl tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau?
J. Razma klausia, ar ši LJL bankroto istorija nedemonstruoja, jog Vyriausybė visiškai nepajėgi prognozuoti ekonominių įvykių, o ministerija nesugeba valdyti valstybinių įmonių, jei šios turi kokių nors problemų. Laukiama atsakymo, ar LJL vadovo S. Dobilinsko kreipimasis suderintas su R. Sinkevičiumi ir Vyriausybe.
Taip pat domimasi, kokia toliau prognozuojama LJL įmonės ir jos darbuotojų ateitis?
Į šiuos klausimus ministras turėtų atsakyti ketvirtadienį Seimo posėdyje.
Nuotraukoje: Seimo narys Jurgis Razma.
Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.
2015.12.02; 14:55
