Jis ir klounas, ir Porošenkos klonas, nes kalba žodis žodin, ką penkerius metus kalbėjo jo pirmtakas, ir mylimą Putiną pavadino priešu… O dar nepalaikė Merkel už rankos, kai ji pasijuto blogai jų susitikimo Berlyne metu.
Tai kaip gi Putinas su tokiu gali sėstis prie derybų stalo? – choru klausia Kremliaus propagandistai.
Purvo lavina, žemiausio lygio tyčiojimas užgriuvo V. Zelenskį, nors šis savo poste – vos mėnuo.
Banditų valstybė, skurdžiausia visoje Europoje, kaip mantrą kartoja Kremliaus ruporai.
Ir štai šią savaitę pasaulį apskriejo žinia: jau įvardyti trys aukšto rango rusų kariškiai ir vienas ukrainietis, (pasirodo, jau seniai įtrauktas į Ukrainos išdavikų sąrašą) prisidėję prie Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos, kuri įvyko 2014 m. Rytų Ukrainoje ir nusinešė visų 298 civilių keleivių gyvybes.
Tyrėjai apkaltino prorusiškus separatistus, kurie, jų teigimu, numušė lėktuvą Rusijoje pagaminta raketa. „Boeing 777“ sudužo sukilėlių kontroliuojamoje rytinėje Ukrainos dalyje 2014metais, kuomet konfliktas tarp valstybės karių ir Rusijos remiamų separatistų buvo pačiame įkarštyje.
Rusija lig šiol aršiai neigia prisidėjusi prie katastrofos tvirtindama, kad raketa buvo paleista iš Ukrainai priklausančios teritorijos.
Kas žinoma apie šią katastrofą?
Reisu MH17 skridęs lėktuvas iš Amsterdamo Schiphol oro uosto pakilo 2014 m. liepos 17 d. 13.15 val. Lietuvos laiku ir kitą dieną turėjo nusileisti Malaizijoje, Kvala Lumpūre. Nuo pakilimo praėjus maždaug keturioms valandoms, būdamas maždaug 50 km atstumu nuo Rusijos–Ukrainos sienos, lėktuvas prarado ryšį su skrydžių valdymo centru. Orlaivis nukrito Donecko srityje, separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.
Lėktuvo nuolaužos pasklido maždaug 50 kvadratinių kilometrų plote. 2015 m. spalio mėnesį Olandijos saugumo taryba nustatė, kad į lėktuvą pataikė raketa „Buk“ ir jis subyrėjo ore. 2016 m. jungtinė tyrimo grupė, kurią sudaro pareigūnai iš Olandijos, Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos, priėjo prie panašios išvados: raketų paleidimo sistema priklausė 53-iajai priešlėktuvinės gynybos raketinei brigadai, įsikūrusiai Rusijoje.
Tyrėjai taip pat nustatė septynis išskirtinius požymius, būdingus šiam konkrečiam „Buk“ kompleksui, įskaitant įrenginio karinį numerį.
O Rusija praėjusiais metais tvirtino, kad raketa buvo paleista Kijevo pajėgų. Pasak Rusijos valdžios, ji į Ukrainą pateko dar Sovietų Sąjungos laikais ir nebuvo grąžinta jai. Štai tas vienintelis „argumentas“, kuriuo Rusija remiasi. Na, dar ir kaltina Ukrainą, kodėl ji, vykstant karui neuždarė savo oro erdvės.
Tuomet, kai negali pagrįsti jai metamų kaltinimų, Rusija visuomet griebiasi melo arba tiesiog atviro tyčiojimosi iš oponentų, vadindama juos nevykėliais, Rusijos priešais, siekiančiais sunaikinti „išskirtinę“ Rusijos civilizaciją.
Regis, JAV jau galutinai suprato, jog priešnuodis tokiam brutaliam Rusijos elgesiui – tai konkreti karinė pagalba jau penkerius metus su okupantu kovojančiai Ukrainoje. Šią savaitę Jungtinės Valstijos pranešė skirsiančios jai 250 milijonų dolerių šalies jūrų ir sausumos pajėgoms stiprinti. JAV pagalbą Ukrainai skiria nuo pat 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą, o Rytų Ukrainoje įsiplieskus kruvinam konfliktui aktyviai rėmė banditus.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją lig šiol siunčiant per sieną karius ir ginklus. Maskva, nepaisydama įtikinamų įrodymų, esą ji niekaip nedalyvauja šiame konflikte, tokius kaltinimus, suprantama, neigia.
Štai šiame konflikte gana apgailėtinai atrodo kai kurių ES valstybių pozicija. Žodžiais Ukraina tarsi ir remiama, tačiau konkrečiais darbais – per menkai. Todėl Paryžiuje šią savaitę lankęsis prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo kone nuolankiai prašyti: „Ukrainos liaudis patikėjo man sudėtingų kompromisų paieškas Minsko derybų procese. Karo užbaigimas ir aneksuotų Ukrainos teritorijų susigrąžinimas – svarbiausia mano užduotis. Tačiau suprantu, kad negalima pasiekti taikos kariniu keliu. Vienintelis kelias į taiką – diplomatinis ir sankcijų spaudimas, todėl prašau jį išsaugoti“.
Tačiau kai kurios ES valstybės, regis, prarandą entuziazmą tai daryti. Ir pirmiausia Vokietija, nors žodžiai ir pasisakanti už sankcijas. Priežastis labai jau merkantilinė: tai rusiškos dujos.
Ar atsispirs šiam gundymui Europa? Ar nepalaidos savo nuolat deklaruojamų po naujai tiesiamo Rusijos dujų vamzdžiu“?
Rusija aiškiai nenori, kad būtų užbaigtas karas Rytų Ukrainoje, bet ciniškai kaltina Ukrainą, esą ši nenori. Bet Rusija nenori ir sankcijų pratęsimo, todėl intensyviai ieško sau sąjungininkų.
Ar pavyks naujajam Europos Parlamentui išnarplioti šį Gordijo mazgą, pamatysime.
2019.06.21; 05:45
