Vakar Ramūnas Karbauskis atsiprašė tautos už tai, kad 2016-aisiais į Seimo pirmininkus pats atvedė Viktorą Pranckietį. Šią klaidą jis bandė ištaisyti keturis su trupučiu mėnesius. Nepavyko – Pranckietis apžaidė Karbauskį, ir dabar džiūgauja it vaikas smėlio dėžėje iš kito vaiko atėmęs menkavertį žaislą.
Antradienį tauta stebėjo šį cirką: skubiai sušauktame Seimo valdybos neeiliniame posėdyje iš vienuolikos jame dalyvavusių Seimo narių septyni pasisakė už tai, kad Pranckietis liktų pirmininku. Juos, matyt, įtikino jo kalba posėdyje – jis ir popiežiškuoju palaiminimu tepė, ir kosminius terminus žarstė.
Bet Karbauskis pareiškė nesustosiantis, ir jau kreipėsi į Seimo Etikos komisiją, kad ši pripažintų, kad tas posėdis buvo neteisėtas. Neatsisako minties, progai pasitaikius, vėl versti Pranckietį.
Ir dar įgėlė: Pranckiečiu pasitiki tik septyni. Būtų bent dvylika – būtų galima vadinti apaštalais.
Pranckietis nuėjo dar toliau – kalbėdamas „Žinių radijuje“, sakė, kad Karbauskiui gali būti suorganizuota net apkalta, nes per jo valdomas žemes asfaltuojami keliai. Per jo ir kito įtakingo „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo.
Žemėj Lietuvos tegul vien ąžuolai žaliuos.
Viešiesiems pirkimams švaistomi milijardai, vagiama kasdien ir kantriai, o varguoliams – kas lieka: taršos mokestis. Ir kiti mokesčiai. Džiaukitės, neįgalieji!
„Valstiečiai“ įgyvendina savo programoje pažadėtąjį socialinį teisingumą, kuria gerovę, bet nedėkingieji tuo lyg ir abejoja, lyg ir netiki.
Dabar pasvarstykime, kaip likus metams iki šios kadencijos pabaigos plūksis šie du didžiavyriai. Ranka rankon, petys – petyn?
Žiūrovas, t. y. statistinis Lietuvos pilietis dar ilgai stebės, kaip ringe kaunasi du Herakliai.
Duonos ir žaidimų, – reikalauja piliečiai.
O, kad taip jie turėtų prancūziško kraujo, aistros, bet ne nuolankumo!
Šeštadienį savo šimtadienį švęsiantis Lietuvos prezidentas sakė, kad per savo trumpą prezidentavimą padarė tik vieną klaidą – į savo inauguraciją nepakvietė kai kurių nusipelniusiųjų, o ne kurie kvietimus gavo jau po inauguracijos, taigi joje negalėjo dalyvauti.
Ir dar pasakė, kad į Turniškes dar nepersikėlė todėl, kad ten reikia kai ką paremontuoti, nors ten viskas kaip ir tvarkinga, bet neatitinka laiko dvasios.
Ir dar labai gyrė savo žmoną. Kiekvienos moters svajonė būti giriamai savo vyro.
O štai Grybauskaitė, nors jau ne prezidentė, – vis peikiama. Peikia Valinskas, andai buvęs antras žmogus valstybėje, Grybauskaitę boba išvadinęs, peikia oligarchai, iš kurių nasrų kadai ne be Grybauskaitės pastangų buvo išplėštas gardus Leo LT projekto kąsnis.
Kur dabar tie milijonai, aūū?
Negera, negera buvo Grybauskaitė…
Taigi, mielieji, (kaip kad mėgsta kreiptis į tautą seimūnai), turime, ką turime.
Ir nieko daugiau.
Sudie, t.y., iki kitų karbauskinių, pranckietinių rinkimų. Iki proto nušvitimo.
2019.10.18; 00:30
