Ką pasakė slaptųjų tarnybų ekspertas Edvardas Lukasas


Print

Didžiosios Britanijos žurnalistas Edvardas Lukasas, žymus specialiųjų tarnybų ekspertas, knygos apie šnipų karus „Apgaulė“ autorius, parašė svarbų straipsnį leidinyje „The Times“. Publikacijos pavadinimas – „Viskas pastatyta ant kortos Baltijos šalyse“.

Tekstas – svarbus ir mums, lietuviams, kadangi jame brėžiami planai, kaip būtų galima apsaugoti Baltijos valstybes nuo Rusijos agresijos ne dalinai, ne teoriškai, o realiai ir visu 100 proc.

Savo publikacijoje Edvardas Lukasas (Edward Lucas„The Economist“ apžvalgininkas) ragina Vakarus keisti savo strategiją rūpinantis Baltijos valstybių saugumu. 

Eksperto, politologo, žurnalisto E.Lukaso įsitikinimu, tų priemonių, kurias dabar naudoja NATO vadovybė, besirūpindama Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumu, neužtenka. Tiksliau tariant, neužtenka nei karinių pratybų, nei Greitojo reagavimo pajėgų. Reikia nuolatinių karinių bazių.

Visiems ir taip aišku: labiausiai pažeidžiama NATO vieta – Baltijos valstybės. Todėl oficialusis Briuselis šalims, turinčioms tiesiogines sienas su agresyviąja Rusija, skiria ypatingą dėmesį. Ir teisingai elgiasi, demonstruodamas susirūpinimą jų saugumu. Baltijos valstybės vertos ypatingos NATO globos. Jau seniai reikėjo turėti bent minimalų, tačiau konkretų Baltijos valstybių gynimo nuo karinės agresijos planą.

Juk iki 2008-ųjų metų, nenorėdama erzinti Rusijos, NATO vadovybė neruošė jokių Baltijos valstybių gynimo planų. Nebuvo jokio konkretaus gynybos plano ištikus net ekstremaliai situacijai. Ir Rusija į šį NATO pasyvumą atsakė taip, kaip ir buvo galima tikėtis, – didindama savo agresyvumą.

Pavyzdžiui, 2009-aisiais Rusijos surengtos karinės pratybos buvo ypač agresyvios: rusų kariai mokėsi pulti Lietuvą, Latviją bei Estiją ir tuo pačiu – atakuoti Lenkiją naudojant branduolinius ginklus.

Edvardas Lukasas pastebi, jog, kartu sudėjus, Baltijos valstybės teturi apie 6 milijonus gyventojų. Tik tiek gyventojų teturinčios Baltijos valstybės – nuo Vakarų beveik aklinai izoliuota teritorija, turint omenyje ir gausiai militarizuotą Kaliningrado sritį.

Taigi Baltijos šalys dabar panašios į kadaise buvusį Vakarų Berlyną. Trauktis nėra kur. Visas Baltijos valstybes dengia Rusijos priešlėktuvinė gynyba. Jeigu Rusija paskelbs kurianti virš Baltijos valstybių neskraidymo zoną, tokie veiksmai labai sutrukdytų NATO pajėgoms realiai, o ne pareiškimais, ginti lietuvius, latvius ir estus.

Žodžiu, pasitikėjimas NATO pasiryžimu dantimis ir nagais ginti pačius pažeidžiamiausius savo narius – labai trapus. Ir Vladimiras Putinas tai puikiai žino. Jeigu jam pavyks įbauginti NATO vadovybę dėl Baltijos valstybių nerizikuoti Trečiojo pasaulinio karo galimybe ir šiuo argumentu suskaldys Aljanso vienybę, Kremliaus pasirinkta taktika išryškins ne tik NATO bejėgiškumą, bet ir Amerikos silpnumą. Europa nusivils Vašingtonu, nesugebančiu apginti mažiausių ir silpniausių NATO narių.

Tai – vienas iš svarbiausių Kremliaus planų nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Išstumti JAV iš Europos – sena Kremliaus svajonė. Kremlius trokšta Europos, kurioje Amerikos įtaka būtų minimali, vos jaučiama arba jos visai nebūtų. Žodžiu: kuo mažiau – tuo geriau.

Edvardas Lukasas mano, kad tai, kokius ketinimus ginti Baltijos valstybes demonstruoja JAV, – mažoka. Šandieninė Rusija ima viršų, demonstrodama savo gebėjimą eskaluoti neramumus.

Vienintelė išeitis: reikia padaryti taip, kad Baltijos valstybės atrodytų per daug kietas riešutas Rusijos armijai. Tai reiškia, kad Baltijos valstybes turėtų ginti ir Švedija bei Suomija, nepaisant net to, kad jos nėra NATO narės. Jei penkios Skandinavijos ir trys Baltijos valstybės, dar pridedant ir Lenkiją, taptų vienu kariniu kumščiu, beje, labai aiškiai suvokiančiu iš Rusijos ateinančius pavojus, tai taptų rimta atgrasymo priemone.

Žodžiu, trys Baltijos valstybės, penkios Skandinavijos šalys ir Lenkija, Amerikos padedamos, privalo kuo greičiau pradėt kolektyviškai planuoti savo gynybą: keistis žvalgybos duomenimis, kartu planuoti ginklų pirkimą, kartu rengti karines pratybas.

Beje, ši sąjunga būtų ekonomiškai stipresnė nei šiandieninės Rusijos ekonomika (vertinant BVP). Maždaug trečdaliu. Neįtikėtina, bet akivaizdu: trys Baltijos valstybės, penkios Skandinavijos šalys ir Lenkija kartu sudėjus – stipresnės už Rusiją. Tereikia būti vieningoms.

Bet ar įmanoma vienybė, jei Rusija deda tokias milžiniškas pastangas mus skaldydama? Prisiminkime kad ir Rusijos grasinimus Suomijai ir Švedijai (nė nekėtinkite stoti į NATO). Pridėkime dar Rusijos grasinimus branduoliniu karu, propagandinius Kremliaus karus šmeižiant provakarietišką Baltijos šalių kryptį, Estijos žvalgybos tarnybos karininko Estono Kohvero pagrobimą, – ir matysime, kaip sunku būti vieningiems.

Juolab kad visos devynios šalys turi akiaizdžių skirtumų: vienos priklauso NATO, kitos – ne, vienos karinėms reikmėms skiria užtektinai lėšų, kitos – tik imituoja, kad deramai finansuoja savo karinius pajėgumus, vienos didelės ir įtakingos, kitos – mažytės, nykštukinės.

Beje, vienas iš šio darinio konsolidacijos trukdžių – Lenkija. Ši neabejotinai įtakinga valstybė elgiasi egoistiškai. Ji baiminasi, kad jai netektų kaimynes ginti savo pačios saugumo sąskaita. Be kita ko, Lenkijos kaimynės bijo, kad kita Varšuvos vyriausybė kardinaliai nepakeistų savo dabartinių nuostatų. Vaizdžiai tariant, oficialioji Varšuva gali tik apsimesti, jog prisideda prie regiono saugumo stiprinimo, o iš tiesų slapta kurpti savo kaip regiono supergalybės tikslus skriausdama savo mažąsias kaimynes.

Amerikos pažeminimas Baltijos regione irgi sukeltų blogų pasekmių: kas bepasitikėtų Vašingtonu pasaulyje, jeigu jis apleistų savo seniausius ir artimiausius sąjungininkus? Beje, pasitikėjimas Vašingtonu jau ir taip sumažėjęs: Amerika garantavo Ukrainai teritorinio vientisumo apsaugą mainais į oficialiojo Kijevo atsisakymą turėti atominę bombą, bet šio savo pažado neištęsėjo.

Tačiau Edvardas Lukasas įsitikinęs, jog darinys iš devynių valstybių vis tik pajėgus vienytis. Tiesa, dalintis žvalgybine informacija ir rengti bendras karines pratybas neužtenka. Pirmiausiai Lenkija privalo bendrauti su savo mažosiomis kaimynėmis ne kaip galybė, o kaip lygus su lygiu, nedarydama spaudimo. Švedija ir Suomija privalo tapti rimtais ginklo broliais. O Jungtinės Valtijos turi rimčiau įsiklausyti į kiekvienos šio darinio valstybės poreikius.

Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos žurnalistas Edvardas Lukasas, specialiųjų tarnybų ekspertas, knygos apie šnipų karus „Apgaulė“ autorius.

Informacijos šaltinis – „The Times“

2015.06.24; 14:59


Prisijunkite prie diskusijos