Kai „Mintis“ tapo tiesos sakymo leidykla…


Print

Tai, kas įvyko 1988-aisiais Lietuvoje, pirmiausia Vilniuje, galima pavadinti sprogimu. Tautos energija kaupėsi, kaupėsi – ir komunistinis kalėjimas, kuriame ji buvo įkalinta, neatlaikė, ėmė griūti. 

Kartais sakoma, kad įvyko stebuklas. Ir taip, ir ne. Tais metais „per visą Lietuvą nuvilnijo masinių manifestacijų pagrindinėse mūsų miestų aikštėse banga. Itin galingos akcijos vyko Vilniuje ir Kaune. Jose dalyvavo atstovai iš visų Lietuvos regionų, miestų, miestelių ir kaimų. Tie protesto mitingai ardė okupacijos pamatus, o kita vertus, įkvėpė Tėvynės patriotus pradėtą žygį tęsti iki galo, kad ir kokie pavojai grėstų“, – rašoma knygos „Sąjūdis ateina iš toli“ pratarmėje.

Taip, į Sąjūdį, į Laisvę, į Baltijos kelią ėjome iškart po 1940-ųjų okupacijos. Per Birželio sukilimą, pokario partizanų kovas, katalikiškąjį pogrindį, etnokultūrinį sąjūdį, negausių disidentų kalėjimus… Su knygomis, ginančiomis lietuvių kalbą, kultūrą, pasakojančiomis apie Lietuvos istoriją, raginančiomis išlikti lietuviais… Ypač didelio poveikio turėjo knygos, pasirodžiusios prieš Sąjūdžio gimimą ir iki Kovo 11-osios, iki Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo visame pasaulyje.

Esu laimingas, kad tuo metu dirbau „Minties“ leidykloje, mačiau, kaip leidžiamos į Laisvę ir Nepriklausomybę vedančios knygos; vieną kitą ir man teko globoti, rengti, leisti.     

Aną dieną, vartydamas senas fotografijas, atkreipiau dėmesį į čia publikuojamą: prie „Minties“ leidykos pastato pozuoja penkiasdešimt vyrų ir moterų, tuomet dirbusių, galima sakyti, jau ne „Minties“, o Atgimimo leidykloje. 

Kaip atsitiko, kad komunistinės propagandos, netiesos sakymo leidykla pirmoji Lietuvoje tapo Atgimimo, tiesos sakymo leidykla? Šis fenomenas man iki šiol iki galo nėra aiškus, nors tuo metu „Minties“ leidykoje buvau ne paskutinis asmuo, viską mačiau iš vidaus.

Žiūrėdamas į minėtoje nuotraukoje pažįstamus veidus pagalvojau, kad gal verta pakalbinti dar gyvus ryškiausius šios leidyklos žmones – ir nepriklausomybės laikais užaugusiam skaitytojui priminti, ką konkrečiai mes padarėme, kokias knygas išleidome, juo labiau, kad jų jau seniai nėra knygynų lentynose, nors buvo leidžiamos kartais net šimtatūkstantiniais tiražais.

Šiuos prisiminimus būčiau pradėjęs nuo Romualdo Ozolo, tuo metu „Mintyje“ formaliai buvusiu vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o faktiškai – netgi daugiau negu vyriausiuoju redaktoriumi, bet jo jau neprakalbinsi.

O buvęs filosofinės literatūros redakcijos vedėjas Antanas RYBELIS maloniai sutiko prisiminti tuos lietuvių tautai ir mums, knygų leidėjams, reikšmingus metus.

Videointerviu trukmė – 47 min. Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.

video_999933

2016.02.03; 05:17


Prisijunkite prie diskusijos